Stanislovas Abromavičius

Senovės lietuviai
Mylėjo tėvynę,
Tad ją nuo kryžiuočių
Drąsa savo gynė.

 

Plačiau

Kai riestainis jam iškrito
Ir po lova nusirito,
Pasilenkęs Mikis žiūri –
Jį pelė gudruolė turi!

Plačiau

Eina vilkas
Pro vitriną
Ir iš pykčio
Nosim trina.

Plačiau

Šypsos danguje prigulęs
Tas išdykėlis mėnulis.

Debesėlį pasiklojo,
Visą dieną pramiegojo!

Plačiau

 

Rytelis pravirko,
Lietutis nulijo,
Sušlapo, sumirko
Žiedeliai lelijų.

 

Plačiau

 

Buvo šilta ir be vėjo,
Sesė į mokyklą ėjo.
Kelias trumpas, vargas mažas,
Geltonai jau viskas dažos.

 

Plačiau

 

Ten, kur bėga pilkas kelias,
Glaudžiasi gražus miškelis.
– Einam ten, mielasis tėti,
Mažo miško pažiūrėti!
Plačiau

 

Dieną šią, šiltam biržely
Man nereikia į darželį.
 
Tėtį sveikinsiu viena –
Nes tėvelio ši diena!
Plačiau

 

Pažvejot prie ajerų
Žinom vietų daug gerų.
Būtinai – visi tai žino -
Rišome prie valo švino.
Plačiau

 

Kartą klausinėju draugę:
„Kuo mes būsime užaugę?“
 
Tarė ji: „Ne kaip visi -
Noriu būt labai garsi.
Plačiau

 

Kaip gražu manam Kaune:
Plaukia gulbės Nemune,
 
Jau visi iš miego bunda:
Štai orkestras atidunda,
Plačiau

 

Nuo Žalgirio mūšio
Daug amžių praėjo.
Ten mūsų senoliai
Už laisvę stovėjo.
Plačiau

 

GUSTAS Į MOKYKLĄ GALI
VYKTI VIENAS. NEBAISU!
BĖGS PER PARKĄ, EIS PER KELIĄ
IR VAŽIUOS TROLEIBUSU.
Plačiau

 

Visą dieną lijo, lijo,
Tai upelis nuvilnijo
Pro mūs namą, gatvele.
Bėga net ir jos gale.
Plačiau

(Ištrauka)

VARNELIŲ NAMELY
MAMA GREIT PERĖS,
IR TAIP SUSILAUKS JIE
ŠEIMOS DIDELĖS!

 

 

Plačiau

Linksmas vasarą darais:
Žalia žalia, kur dairais!
Žalios gėlės, žalios smilgos,
Dienos gražios, dienos ilgos!
 

Plačiau

Rytas, tai močiutė skuba
Virt paršeliams skanią sriubą.

Laukia, kad vanduo užvirtų,
Pils pieno, saują miltų.
 

Plačiau

Jau miegelis prie lovelės tupias,
Kviečia ir tave keliaut kartu.
Ir kalnai pilki, ir melsvos upės
Tau krebždės po apklotu šiltu.
 

Plačiau

Čiū-čia liū-lia, vaikužėli,
Merkias tau akelės.
Kai pabusi rytą vėlų,
Lauks laukų takelis.
 

Plačiau

Už lango vasarėlė ranką ties,
Ir gros žiogeliai tau ramybės tango.
Kai susitiksim po ilgos nakties,
Tave nenešiu prie atverto lango.
 

Plačiau

Rojus, aš ir Salomėja
Vykstam į Buities muziejų
Pamatyt senų daiktų,
Senoj gryčioj sukrautų.

 

Plačiau

Sklando paukštis... Dangus…
Jis baugus, o gal geras – kas žino?
Gal tik stebi jis mus?
O gal blogį į žemę grąžina?
 

Plačiau

Kaip aš laukiu rudenėlio...
Štai jis pagaliau atėjo!
Tad galvoju sau viena –
Ak, graži rudens diena!
 

Plačiau

Ei, vaikai, visi eime -
Kaip gražu rudens kieme -
Gelsvi lapai žemėn byra,
Ten kvėpuosim orą tyrą.
 

Plačiau

Te liūliuos tau ramybė rudens,
O danguj švies saulelė pablyškus.
Vėjas medžio viršūnę kedens,
Šoks ratu keturi lauko kiškiai.
 

Plačiau