Stanislovas Abromavičius

Rudenėjant

Kaip aš laukiu rudenėlio...
Štai jis pagaliau atėjo!
Tad galvoju sau viena –
Ak, graži rudens diena!

Tviska dar žolė žaliai,
Jau prinoko obuoliai.
O pievelėj, nors ankštoka,
Zuikiai prie kopūstų šoka.

Saulė šypsos danguje
Kanda dar žandan, ar ne?
Kaip saulėgrąža jinai
Su lapeliais geltonais!

Saulė mums iš debesies
Šilumą tikrai dar sės.
O kai lietūs žemę mirko,
Sako, kad ruduo susirgo.

Rudenėli, išgijai?
Ačiū, kad tu atėjai!
Tai dabar šviesu ir šilta,
Girioj auga grybų tiltai...
 

Komentarai