Rudens lopšinė

Te liūliuos tau ramybė rudens,
O danguj švies saulelė pablyškus.
Vėjas medžio viršūnę kedens,
Šoks ratu keturi lauko kiškiai.

To ratelio pačiam viduryj
Bus didžiulis kiškučių kopūstas.
Vienas kiškis – o gal keturi? –
Vis dejuos, kad pilvelis išpūstas.

Jau suvirpa lapelis obels,
O paskui tyliai krinta į sodą.
Kai į žemę šerkšnai atsibels,
Prasidės gelsvo rudenio godos.

Greit saulelė atbėgt negalės –
Žaluma šioj žemelėje baigias.
Snaudžia jau rudeninė gėlė,
Skrydžiui ruošiasi pirmosios snaigės.

Kol kiškučiai palaukėj pietaus,
Tu miegok ir sapnuok ryto tylą,
Kur po rudenio pilko lietaus
Jau išskristi daug paukščių pakyla

Komentarai

Atgal