Pelytės pusrytėlis

Kai riestainis jam iškrito
Ir po lova nusirito,
Pasilenkęs Mikis žiūri –
Jį pelė gudruolė turi!

– Ne gobši juk, mudu imkim
Riestainiu pasidalinkim.
Prisivalgysim lig valiai:
Duosiu tau riestainio dalį,

Na, dar trupinius kelis,
Kai pabirs jie į šalis…
Kol Mikutis siūlė, mainė,
Liko tik skylė riestainio.