Šnekutės pamokėlė

Jau anksti pavasarį į saulę pradeda stiebtis žibuoklės, raktažolės, plukės, slenktenės, pavasariniai švitriešiai, žalčialunkiai ir kitos gėlės.

Plačiau

Todėl, kad gėlininkai yra labai darbštūs, išradingi ir stengiasi iš visų šalių atvežti ir auginti kiek tik įmanoma gražių gėlių.

Plačiau

PINGVINAI
Dėvi jie tik fraką juodą,
Baltiniai balti kaip sniegas...
Jie, pabaigę šiaurės puotą,
Pusnyje ramiai užmiega.

Pingvinai gyvena Antarktidoje. Jų yra daug rūšių. Didžiausias iš visų yra karališkasis pingvinas.
Jo išskirtinis bruožas – geltona dėmė ant kaklo. Savo pingvinukus jie laiko šiltai – ant savo kojų.
 

Plačiau

Žmonės yra vieni ilgiausiai gyvenančių gyvų organizmų – žmogus daugiausia gali išgyventi iki 118 metų. Mus lenkia kai kurių rūšių vėžliai ir atlantinis eršketas – šie gyvūnai išgyvena net iki 150 metų. Daugelio žinduolių bei paukščių gyvenimo trukmė tėra keleri metai. Dauguma vabzdžių gyvena ypač trumpai, pvz. kambarinė musė gyvena kiek ilgiau kaip du mėnesius. O kiti?

Plačiau

Naktį miega dauguma paukščių. Tiesa, yra tokių, kurie mieliau išsimiega dieną, o naktį traukia medžioti. Naktį miega dauguma paukščių. Tiesa, yra tokių, kurie mieliau išsimiega dieną, o naktį traukia medžioti. Tai pelėdos. Dažniausiai tokie paukščiai miega pasislėpę tankiuose krūmuose, medžių drevėse, įkišę galvą tarp plunksnų.
Albatrosai ir kiti jūriniai paukščiai nusileidžia ant jūros paviršiaus ir ten sklandydami sugeba miegoti.
Paukščiai giesmininkai net ir miegodami nenukrinta nuo šakos, nes pirštais ir nagais apkabina šaką.

Plačiau

Šnekutė ruošėsi į kiemą. Ji UŽSIMOVĖ šiltas kelnes, APSIAVĖ batus, APSIVILKO striukę, UŽSISEGĖ užtrauktuką, SUSISAGSTĖ sagas, UŽSIDĖJO kepurę, UŽSIRIŠO šaliką, UŽSIMOVĖ pirštines ir išsiruošė ant kalnelio.

Plačiau

Morkų blynai

Morkos,
Kiaušinis,
Varškės,
Miltų,
Cukraus, druskos, aliejaus
Morkas nuskusti ir smulkiai sutarkuoti. Įmušti kiaušinį, įberti varškės, cukraus, druskos. Viską gerai išmaišyti. Tuomet įberti miltų, maišyti tol, kol tešla bus grietinės tirštumo, ir kepti blynus įkaitintoje keptuvėje su aliejumi.

Plačiau

Du draugai – Zuikis Tadas ir Lapinas Šaradas vaikus pamokys, kaip patiems pasidaryti aitvarą „deimantuką“.

Plačiau

Čiurlionio kvartetas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo ansamblis. Jame nuo 2003 metų groja:
 du smuikai (Jonas Tankevičius (I smuikas); Darius Dikšaitis (II smuikas)
 altas (Gediminas Dačinskas
 violončelė (Saulius Lipčius)
Čiurlionio kvartetas susikūrė 1968 m. Ansamblis yra sugrojęs per 3000 koncertų Lietuvoje ir daugelyje užsienio šalių. Dabartinės sudėties Čiurlionio kvartetas groja nuo 2003 m.
Čiurlionio kvartetui 1990 m. pirmajam šalyje suteiktas aukščiausias apdovanojimas – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
 

 

Plačiau

Dinozaurai yra išnykę, tiesiog išmirę. Prieš 66 milijonus metų dinozaurų epocha staiga baigėsi: į Žemę (dabartinės Meksikos teritorijoje) su milžiniška jėga trenkėsi 10 kilometrų skersmens asteroidas. Dėl to Žemės dalį užliejo potvynio banga, kilo didžiuliai gaisrai, prasidėjo karštos audros, susidarė dulkių ir nuodingų dujų. Tai tęsėsi apie kelis mėnesius. Dulkės užstojo Saulę, todėl, kaip manoma, žuvo žalieji augalai. Taigi, nebeužteko maisto žolėdžiams gyvūnams ir plėšrūnams. Nuodingos dujos jūros vandenyje išnaikino gyvybę. Po katastrofos pavyko išgyventi tik nedaugelio rūšių mažiesiems gyvūnams.

Plačiau

Kiaulpienei reikia, kad jos sėklos pasklistų kiek įmanoma toliau, ir šiams tikslui ji pasitelkia vėją. Kiekviena pienės sėkla yra prikabinama prie mažo „parašiuto“. Pienių pūkus nešiojantis vėjas juos gali nunešti net kilometrą ar daug toliau. Vėją savo sėkloms nešioti pasitelkia ir kiti augalai: usnys, klevai, raganės.

Plačiau

Senovės romėnai ir graikai, diskutuodami apie grožį, valgydavo rankomis. Romos poetas Ovidijus išmokė savo tautiečius valgyti pirštų galiukais, o pavalgius nusivalyti juos į duoną. Vėliau Graikijoje ant rankų buvo maunamos specialios pirštinės su kietais antgaliais. Apskritai pirmieji šaukštų prototipai buvo pagaminti 3000 metais pr.

Plačiau

Seniausiomis šukomis, kuriomis naudojosi Žemės gyventojai, galima laikyti žuvies skeletus. Nežinoma, kur ir kada buvo pagamintos pirmosios šukos, tačiau seniausios rastos kasinėjant Senovės Romos teritoriją.

Plačiau

Gana keista, bet istorija kažkodėl neišsaugojo vardo genijaus, išradusio batų raištelius, tačiau kažkokiu būdu išsaugojo datą, kada tai įvyko — 1790 metų kovo 27 dieną.

Plačiau

Vilna – tai gyvūnų (avių, ožkų, kupranugarių, triušių ir t.t.) plaukai. Populiariausia vilna yra avių – jos kerpamos pavasarį, tada vilnos nuvalomos ir iš jų suverpiami siūlai. Iš siūlų gaminami šilti minkšti drabužiai, antklodės ir kt.

Plačiau