Stanislovas Abromavičius

Tėvelio lopšinė

Jau miegelis prie lovelės tupias,
Kviečia ir tave keliaut kartu.
Ir kalnai pilki, ir melsvos upės
Tau krebždės po apklotu šiltu.

O gal vasara stuksens į stiklą,
Žalia bus aplink, paukšteliai dūks.
Vai užmik, keliauki į stebuklą, –
Juk sapnely nieko tau netrūks.

Ten gražu bus, viskas nematyta –
Ne naktelė, o diena šveisi.
Kai sugrįši į pasaulį šitą,
Prie lovelės lauksime visi.

Ties šunelis savo letenėlę,
Lyžtelti veidelį tau norės.
Jei lietutis laistys kiemo gėlę,
Su tavim dūkt kambary turės.

Katinėlis murks pro ilgą ūsą,
Pamatyt tave norės visi..
Mūsų meilę tu tikrai pajusi,
O mes džiaugsimės, kad tu esi.

Mik užmik mamytės užmigdytas,
Į pasaulį gražųjį keliauk.
Greit ateis tas stebuklingas rytas,
Net sapnely geras būk ir auk.
 

  Piešė Danguolė Lunskienė

Komentarai