Stanislovas Abromavičius
Mamytės lopšinė
Čiū-čia liū-lia, vaikužėli,
Merkias tau akelės.
Kai pabusi rytą vėlų,
Lauks laukų takelis.
Jausi medį, margą gėlę,
Rasi melsvą dangų,
Bus žaisliukai atsikėlę
Ir sėdės prie lango.
O už jo čiulbės paukštelis,
Kvies visus į padūkti,
Bėgs tolyn smagus takelis,
Ims galvelė suktis.
Ten drugelį margą rasi,
Kvies jis žaist lyg vaikas...
Tik sesutė ilgakasė
Ragins: „Keltis laikas!”
Džiaugsis tėtis, džiaugsis sesė,
Panešios ant rankų.
Greitai gal ir tu suprasi,
Kad brangiausias man tu.
Čiū-čia liū-lia, mano turte,
Mik, miegok lig ryto,
Juk mamytės meilės burtai
Tau širdin įkrito.
Piešė Danguolė Lunskienė