Stanislovas Abromavičius
Pirmoji žibutė
Ten, kur bėga pilkas kelias,
Glaudžiasi gražus miškelis.
– Einam ten, mielasis tėti,
Mažo miško pažiūrėti!
Saulė šildo, saulė šviečia,
Spinduliais berželį liečia.
Gieda paukščiai, vėjas šnara,
Eglė vis dar dėvi skarą.
Kas gi ten į viršų kelia
Savo mėlyną galvelę?
Tai žibutės – ten ir šiapus –
Dar vis pasislėpę lapuos.
Įsitikinus esu –
Jos – gražiausios iš visų.
Jų neskinsiu, augti leisiu,
Čia geriau dažniau ateisiu.
Komentarai
