Stanislovas Abromavičius

Vasaros lopšinė

Už lango vasarėlė ranką ties,
Ir gros žiogeliai tau ramybės tango.
Kai susitiksim po ilgos nakties,
Tave nenešiu prie atverto lango.

Tik tau pasaulis margas ir gražus,
Tau debesėliai ir gėlelės žiedas.
Paliejo vasara žalius dažus,
O medžiuose maži paukšteliai gieda.

Miegok, vaikuti, tu manam glėby
Ir būk ramus naktelę šitą šveisią.
Tėvynė ir mama – tai mes abi –
Budėdamos akelių nesudėsim.

Tegu šiąnakt į sapną tau ateis
Maži žvėreliai iš gimtinės lauko.
Ir džiaukis, kad su jais sapne mateis,
Kad vasara žaliam miške užaugo.

O gal ten pamatysi ir mane,
Gal jausi mano meilę tarsi žiedą?
Gėlė gražiausia, kai ji vakare
Lyg paukštė žiedeliu nutūpus gieda.

Miegok, vaikuti, tu manam glėby
Ir būk ramus naktelę šitą šveisią.
Tėvynė ir mama – tai mes abi –
Budėdamos akelių nesudėsim.

 

Komentarai