Stanislovas Abromavičius
Vandens lelija
Rytelis pravirko,
Lietutis nulijo,
Sušlapo, sumirko
Žiedeliai lelijų.
Nuliūdo Onytė –
Jai gaila gėlelės:
– Kada gi baigs lyti,
Prilijo lig valiai?!
Varlytė ramina:
– Lietus – jos svaja,
Šią gėlę vadina
Vandens lelija!