Aldona Elena Puišytė

- Aš pilkas paukštelis,
Laukų vieversėlis,
Čyruoju, dainuoju,
Anksti atsikėlęs.
 

Plačiau

Jis toks vienintelis tiktai,
Tas kraštas, žydintis baltai,

Nuo Vilniaus ligi Palangos.
Jo įstabiu grožiu džiaugiuos.
 

Plačiau

Kai miestas užmiega,
Kai gatvės nutyla,
Tada aplankyki
Šią prosenių pilį.
 

Plačiau

Man knygelę pirko tėtis,
Gražią, paveiksluotą.
Ir šuniuką rudaplaukį,
Kad linksmai palotų.
 

Plačiau

Ima lyti, ima lyti! –
Šūkauja žalia varlytė,

Šokinėdama ant kranto.
Ji broliuko neberanda.
 

Plačiau

Koks žydras šis rytas,
Lietum nusiprausęs.
Ko liūdna? – man gaila
Varguolės kaliausės.
 

Plačiau

- Kur skubi, brolau ežy,
Ką kraitelėj tu neši? –

Ko toks linksmas ir smagus,
Gal keliauji pas draugus?
 

Plačiau

Vaikšto varna po beržyną.
Ko ji ieško? – lapė žino.

Varna ieško švarko pilko,
Buvo karšta – nusivilko,

 

Plačiau

Klausia sraigė: „Kas esi,
Baltasparni debesy,

Ko taip greitai tu leki,
Kur skubi, ką palieki,
 

Plačiau

Ėjo žvirblis palei skardį
Ir sutiko puošnų gaidį. –

Gyrės jam gaidys be galo,
Kokį šaunų rengia balių,

 

Plačiau

Jei tiki tu stebuklais,
Paklausyk, paklausyk,
Kas nutiko knygyne
Vakare – vienąsyk.
 

Plačiau

Ant šiaudų užgimęs
Vargo prakartėlėj,
Šypsosi pasauliui
Dievo Kūdikėlis. –
 

Plačiau

Rašiau ilgą laišką,
O jokios žinelės.
Tai kur gi prapuolė
Kalėdų Senelis? –
 

Plačiau

– Siūlai, siūlai, susivykit, –
Tyliai prašo Barborytė, –

Megsiu katinui kepurę,
Niekas čia tokios neturi.

 

Plačiau

– Iš toli skridau namo,
Ko širdy taip neramu? –

Žvelk! Namų jau nebėra.
Liepa vėtrom atvira.
 

Plačiau

Turiu kačiuką didžiaakį,
Jis daug pienelio šįryt lakė.

Žili dabar kačiuko ūsai...
- Tai gal, sakau, senelis būsi,
 

Plačiau

Trys kiškučiai namą statė,
O klastuolė lapė – matė.

Lapė snapė – tinginė,
Kur nueis – ten ji namie.
 

Plačiau

- Briedi auksaragi,
Girių karalaiti,
Kas tavo karūną
Taip gražiai išraitė?
 

Plačiau