
Jis toks vienintelis tiktai,
Tas kraštas, žydintis baltai,
Nuo Vilniaus ligi Palangos.
Jo įstabiu grožiu džiaugiuos.
- Kur skubi, brolau ežy,
Ką kraitelėj tu neši? –
Ko toks linksmas ir smagus,
Gal keliauji pas draugus?
Vaikšto varna po beržyną.
Ko ji ieško? – lapė žino.
Varna ieško švarko pilko,
Buvo karšta – nusivilko,
Plačiau
Klausia sraigė: „Kas esi,
Baltasparni debesy,
Ko taip greitai tu leki,
Kur skubi, ką palieki,
Ėjo žvirblis palei skardį
Ir sutiko puošnų gaidį. –
Gyrės jam gaidys be galo,
Kokį šaunų rengia balių,
Plačiau
– Siūlai, siūlai, susivykit, –
Tyliai prašo Barborytė, –
Megsiu katinui kepurę,
Niekas čia tokios neturi.
Plačiau
Turiu kačiuką didžiaakį,
Jis daug pienelio šįryt lakė.
Žili dabar kačiuko ūsai...
- Tai gal, sakau, senelis būsi,
Trys kiškučiai namą statė,
O klastuolė lapė – matė.
Lapė snapė – tinginė,
Kur nueis – ten ji namie.
