Varnos švarkas
Vaikšto varna po beržyną.
Ko ji ieško? – lapė žino.
Varna ieško švarko pilko,
Buvo karšta – nusivilko,
Pakabino ant šakos...
Lapė šaiposi: „Ieškok
Ne beržyne, tavo švarką
Šįryt apsivilko šarka
Ir nuskrido į kermošių
Pas prekiautoją Tamošių.“
Varna lapei patikėjo,
Švarko jai labai reikėjo.
Į kermošių ji nuskrido
Ir pajuodo iš pavydo, -
Žiūri: ta pamaiva šarka,
Apsivilkusi jos švarką,
Juokias: „Pamestą radau...“
Varna rėkė: „Oi, bus tau!
Tu bjauri melagė, šarrrka,
Pavogei tu mano švarrrką.
Aš tave teisman paduosiu,
Skųsiuosi teisėjai kuosai...“
Vai, tai buvo ten peštynės.
Gal ir šiandien dar sutinę
Šarkos kojos ir sparnai...
Tu, vaikeli, ar žinai? –
Negražu juk šitaip rietis.
Aiškintis ramiai turėtų
Ir paukšteliai, ir vaikai.
Taikūs tebūnie laikai.
Komentarai