Varnėnas

– Iš toli skridau namo,
Ko širdy taip neramu? –

Žvelk! Namų jau nebėra.
Liepa vėtrom atvira.

Kur maži vaikai miegos,
Gal ant tos plikos šakos,

Čia, kur slapstos katinai,
Tyko grobio?.. Ar žinai, –

Guodžia jį jauna pati, –
Mokykla čia pat, arti,

Kuosa matė, kaip tenai
Darbštūs mokinių delnai

Glostė inkilus naujus...
Lėkim. Gal priims ir mus?

Piešė D.Lunskienė

Atgal