Aldona Elena Puišytė
Kaliausė
Koks žydras šis rytas,
Lietum nusiprausęs.
Ko liūdna? – man gaila
Varguolės kaliausės.
Suplyšęs jos švarkas,
Juokinga kepurė.
Ir jokios bičiulės
Kaliausė neturi. –
Viena ji, vienužė
Per lietų ir vėją,
Ir naktį bežvaigždę
Vyšnyne stovėjo.
Gal žvirbliai draugautų?
Bet ji juos nubaido.
Lietus jai kaip ašaros
Rieda per veidą.