Aldona Elena Puišytė

Katino kepurė

– Siūlai, siūlai, susivykit, –
Tyliai prašo Barborytė, –

Megsiu katinui kepurę,
Niekas čia tokios neturi.

Guli jis dabar ir kosti. –
Aš, net nesudėjus bluosto,

Visąnakt prie jo budėjau,
Trauklapius prie padų dėjau.

Kad per žiemą nesušaltų,
Pirksiu jam kailinį paltą.

Megsiu šaliką, megztinį,
Šviesiai mėlyną – pūkinį.

Dar ir pirštines raštuotas...
Eisim, kai pasveiks, į puotą.
 

Komentarai