Aldona Elena Puišytė
Katino kepurė
– Siūlai, siūlai, susivykit, –
Tyliai prašo Barborytė, –
Megsiu katinui kepurę,
Niekas čia tokios neturi.
Guli jis dabar ir kosti. –
Aš, net nesudėjus bluosto,
Visąnakt prie jo budėjau,
Trauklapius prie padų dėjau.
Kad per žiemą nesušaltų,
Pirksiu jam kailinį paltą.
Megsiu šaliką, megztinį,
Šviesiai mėlyną – pūkinį.
Dar ir pirštines raštuotas...
Eisim, kai pasveiks, į puotą.
Komentarai