TU man sakai –
Į delną skaistų deimantą
Kas rytą įdedu aš tau.
 

Toli, toli, kur baigiasi pievos, prasideda giria. Jei nepabūgęs nežinomos didelės girios išdrįsi keliauti per jos tankumynus, kalnelius ir pelkynus, tai po trijų dienų kelionės, išeisi iš girios ir pamatysi kalnų grandinę. Iš toli žiūrint atrodo, kad kalnų viršūnės rūsčiai stebi kiekvieną keleivį, kuris nežinia iš kur ir ko čia atkeliavo.

Pasakėlę sekt pradėsiu,
Tik patogiai atsisėsiu.
Jūs ausytes pastatykit
Ir gerai, gerai klausykit.
 

Gyveno Mamytė su dukrele. Mamytė labai mylėjo savo dukrelę, gražiai ją augino, skaniai maitino, daug dainelių jai dainavo, pasakų pasakojo. Taip mylima dukrelė augo graži, protinga, bet kuo toliau, tuo šaltesnė ir piktesnė darėsi mergaitės širdelė. Jei Mamytė paprašydavo padėti, dukrelė atsikalbinėdavo: „Nenoriu dabar dirbti. Tingiu”.