TIPU TAPU
TIESIA RANKĄ –IR DRAUGUS Į BŪRĮ RENKA!
Irena Žurumskienė
Deimantas delne
TU man sakai –
Į delną skaistų deimantą
Kas rytą įdedu aš tau.
Norėtum, kad nesuteptą
Jį vakare gražinčiau.
Aš pažadėjau.
Kaip mažas vaikas
Savuoju pažadu tuo patikėjau.
O TU šypsaisi,
Nesgi žinai –
O aš žinoti nežinojau –
Šį deimantą paliest norės
Ne tik Didžiosios Meilės deivės,
Bet ir dukra Tamsios Erdvės,
Pridengus savo niūrų veidą,
Pigiais blizgučiais papuošta skraiste.
O vakare,
Kai ištiesiau TAU delną,
Nustėrus pamačiau –
Aš taip stengiausi,
Tvirtai suspaudus pirštais jį nešiau,
O jis – dėmėtas...
Gal aš per garsiai, gal per greit
Tą dieną bėgau ir šaukiau?...
Ir tyliai einančio šalia savęs
TAVĘS nepastebėjau...
Komentarai
Komentarai