IR DRAUGUS Į BŪRĮ RENKA!
Kaštoniukai
Toli, toli, kur baigiasi pievos, prasideda giria. Jei nepabūgęs nežinomos didelės girios išdrįsi keliauti per jos tankumynus, kalnelius ir pelkynus, tai po trijų dienų kelionės, išeisi iš girios ir pamatysi kalnų grandinę. Iš toli žiūrint atrodo, kad kalnų viršūnės rūsčiai stebi kiekvieną keleivį, kuris nežinia iš kur ir ko čia atkeliavo.
Jei sugebėsi rasti slaptą takelį, tai jis tave nuves už tų kalnų į Kaštonijos šalį. Ta šalis nedidelė, bet labai graži. Joje žydi gražiausios pasaulyje gėlės, skraido nuostabiausių spalvų ir formų drugeliai. O jau tokio paukščių čiulbesio niekur daugiau negirdėsi.
Toje šalyje gyvena maži, maži nykštukai – kaštoniukai. Jie visada vilki rudos spalvos apdarėliais, apsisiautę žaliomis skraistėmis, ant galvos dėvi rausvais piešinėliais margintomis baltomis kepurėlėmis.
Nykštukai kaštoniukai per dienas žaidžia, dainuoja, bėgioja. Labiausiai jie mėgsta slėpynes ir lenktynes.
Kartą susigalvojo kaštoniukai pereiti senąją girią, plačiąją pievą ir pasižiūrėti, kas už tos pievos yra. Koks ten pasaulis ir kas jame gyvena. Kaštoniukų močiutė perspėjo, kad svetimoje šalyje jiems galima būti tik tiek laiko, kol danguje švyti Pasakų žvaigždė. O ji šviečia tik 7 naktis. Taigi, kaštoniukai septintąją naktį turi gulėti savo lovytėse, kitaip jie visam laikui pasiliks svetimoje šalyje. Sugrįžti į Kaštoniją galės tik tada, kai danguje vėl ims švytėti Pasakų žvaigždė. O ji sušvinta tik kas treji metai. Kaštoniukai pažadėjo močiutei sugrįžti laiku ir, linksmai dainuodami, iškeliavo į nežinomą pasaulį.
Perėję girią ir plačiąją pievą, kaštoniukai priėjo žydintį sodą. Tarp medžių stovėjo gražūs namai su dideliais langais ir plačiomis durimis. Viskas nykštukams čia buvo neįprasta ir įdomu. Betgi įdomiausia buvo tai, kad visur bėgiojo maži žmogeliukai. Dideli žmogeliai juos vadino vaikais. Kaip ir kaštoniukai, vaikai buvo linksmi, greiti ir žaidė visokiausius žaidimus.
Užsižiūrėjo kaštoniukai į Vaikų pasaulį ir nepamatė, kad juos, apsupę iš visų pusių, stebi vaikai.
- Kas jūs tokie ir iš kur čia atsiradote ? – atsipeikėjęs iš nuostabos paklausė Lukas.
- Ar jūs tikri? Ar mokate kalbėti ? – pasipylė vaikų klausimai iš visų pusių.
- Mes... mes kaštoniukai iš Kaštonijos šalies. Atkeliavome pasižiūrėti jūsų pasaulio, - nedrąsiai atsakė nykštukai kaštoniukai.
Vos tik kaštoniukai prašneko, vaikai klykdami išsilakstė. Jiems tai buvo taip netikėta. Parlėkę į namus, vaikai ėmė pasakoti tėveliams, kad kieme yra gyvi, kaip pasakose, nykštukai, kad jie kalba ir akytėmis mirksi. Betgi tėveliai kaip visada tokių vaikų kalbų nesiklausė ir jais netikėjo.
Komentarai
