Kaip atsirado šukos?

Seniausiomis šukomis, kuriomis naudojosi Žemės gyventojai, galima laikyti žuvies skeletus. Nežinoma, kur ir kada buvo pagamintos pirmosios šukos, tačiau seniausios rastos kasinėjant Senovės Romos teritoriją. Jos buvo pagamintos iš plataus gyvūno kaulo su rankena ir aštuoniais rankomis išpjaustytais dantukais, kurie vienas nuo kito buvo nutolę 0,2 cm atstumu. Vėliau šukos buvo gaminamos iš medžio, koralų, dramblio kaulo, vėžlio šarvų ir įvairių gyvūnų ragų. Šios medžiagos šukoms buvo naudojamos iki XIX amžiaus vidurio. 1869 metais du broliai Isajus ir Džonas Chajatai išrado celiulioidą (plastmasę), kuris visiškai pakeitė šukų gamybą. Drambliai ir vėžliai buvo išgelbėti nuo išnykimo, o žmonės galėjo įsigyti žymiai pigesnes šukas iš medžiagos, kuri buvo labai panaši į koralus, dramblio kaulą ar vėžlio šarvus.