Čiurlionio kvartetas

STYGINIŲ INSTRUMENTŲ ŠEIMAI PRIKLAUSO: smuikas, altas, violončelė, kontrabosas.
SIMFONINĮ ORKESTRĄ sudaro keturių šeimų instrumentai:
• styginiai (smuikai, altai, violončelės, kontrabosai);
• mediniai pučiamieji (fleitos, obojai, klarnetai, fagotai);
• variniai pučiamieji (trimitai, trombonai, valtornės, tūbos);
• mušamieji (timpanai, didysis ir mažasis būgnai, lėkštės, gongas, varpai, ksilofonas, trikampis ir kiti).

Dar gali groti fortepijonas, čelesta, arfos, saksofonas, priklausomai nuo kompozitoriaus sumanymo.

Muzikantai orkestre sėdi griežta tvarka ir poromis, vadinamais pultais, t. y. prie vieno pulto (natų stovas) sėdi du muzikantai, pultai yra numeruojami. Taigi nėra sudėtinga surasti reikiamą muzikantą.
Instrumentų išsidėstymo tvarka nusistovėjo tokia: priekyje sėdi styginiai (jie tyliausi), už jų – mediniai pučiamieji, už jų arba greta – variniai. Pačiame gale išsidėsto mušamieji – patys garsiausi instrumentai.
Pirmasis smuikas, esantis prie pat dirigento, vadinamas orkestro koncertmeisteriu. Jis yra „dešinioji dirigento ranka“, atstovaujanti visam orkestrui. Jis aptaria svarbius klausimus su orkestro vadovu, jis vadovauja orkestro derinimui, jis sveikinasi su dirigentu prieš koncertą ir po jo, jis atlieka solines smuiko partijas ir kita.

Smuikas – vienas iš svarbiausių šiuolaikinių muzikos instrumentų. Jis mažiausias iš styginių instrumentų šeimos. Pirmosios žinios apie smičių mus pasiekia iš IX a. Persijos ir Kinijos. Tobulumo smuikas pasiekė apie 1700 m. didžiųjų italų smuikų meistrų Amačių, Gvarnerių ir Stradivarijų šeimų dirbtuvėse. Pirmosios rašytinės žinios apie smuiką Lietuvoje siekia XIV amžių. Patys seniausi ir primityviausi buvo piemenų smuikai, pagaminti iš lentelės.
 

Čiurlionio kvartetas   Orkestro schema

  Smuikas ir altas