Jurgis Usinavičius

     Gyvena pakrūmėje gražus ir šiek tiek padūkęs berniukas, vardu Rokas. Jis labai mėgsta grybauti. O baravykai, tai jau girių karaliai. Jie turi savo karalystes. Rokas visada eina jų ieškoti. Atsikelia labai anksti, kai tėtis dalgę plaka. Kai rugiai jau dideli būna. Ir Saulė pro krūmus išlindusi nusišypso. Tada ir rasa sužvilga. Kiekvienas jos karoliukas deimanto grūdeliu pavirsta. Bet basam eiti lyg ir šalta.

Plačiau

Avių banda buvo didelė. O avinas tik vienas. Bet gražus. Pasipūtęs. O ragai, ragai! Dideli, stori, lanku išlenkti. Nuo kaktos viršaus iki pat nugaros. Kieta ir kakta. Akys nelabai didelės, bet iššokusios ir tamsiai rudos. Kojos visada plačiai pražergtos. Pasitempia per pilvą, galvą paknerpia, šnerves atkiša, atrodytų, į miltus bet ką sutrins! Bet aš jo nebijojau. Jis man patiko. Juk toks vyriškas, drąsus.

Plačiau