Linas kaip ir tėtis gimė kapitonu, bet tai žinojo tik jiedu. Tai buvo jų paslaptis.

Linas kaip ir tėtis mylėjo jūrą ir nebijojo audros. Bijojo Linas astmos. 

Kada bus audra, praneša palydovinės stotys, gali pats nuspėti iš debesų (plaukia žemi, juodi, o šviesūs visai palei vandenį), iš vėjo krypties (kaip pašėlęs ima suktis prieš laikrodžio rodyklę), iš paukščių elgesio (nė vienas paukštukas netūps ant vandens), iš saulės (ji rytą pasitinka raudona arba drumzlina). O kada prasidės astmos priepuolis, nei gamta, nei palydovinės sistemos neatspėja. Atspėtų, trumpąją žinutę pasiųstų: atsargiai, tuopų žiedadulkės tau šiemet ypač pavojingos! Su gimtadieniu!

Linas nepyksta – neturi sveikatos: guli lovoje pagalvėmis paramstytas. Mama kasdien Greitąją kviečia, o dusuliai šaiposi: kaip tie žemi, juodi debesys apie lovą sukasi ir milžiniškas bangas krūtinėje kelia. 

– Iškirsiu, pati iškirsiu tas tuopas, kartu su visom alyvom, – širsta mama, – tėtis vis jūroj ir jūroj, mes čia vieni turim kariaut!

Linas įtarė, kodėl mamai jūra nemiela, kodėl ant tuopų pyksta, bet nenumanė, kodėl ji alyvų nemėgsta. Jos gražios, jos Lino nealergizuoja, jų žieduose dūzgia bitės, o dar – tėtis visada mamai alyvų puokštę parėjęs iš jūros dovanoja! Tačiau šiandien tėtis iš jūros negrįš. Nespės pro uosto vartus įeiti. Jo laivas greitas, bet audra greitesnė. Danai pranešė, vokiečiai pranešė, estai pranešė: All ships!.. All ships!. . Prie Baltijos krantų artėja galinga audra!.. 

Mama visų palydovinių stočių klausosi, Linas ne. 

Kam? 

Yra saulė, vėjas, paukščiai ir debesys.  

Ir aklinas gimtadienis už aklinų langų – kad nė vienas alergenas nė pro mažiausią plyšį nepralįstų ir jo, Lino, nesužeistų. Taip mama galvoja, bet ne Linas. Linas galvoja apie tai, kad nė vienas kapitonas neserga astma. Visas ligas jūra paskandina, vėtros išnešioja, saulė išdžiovina. 

Paskandins.

 Išnešios.

Išdžiovins. 

Tereikia sulaukti dar vieno gimtadienio, dar vieno, dar vieno, dar....dar....dar.... 

O tada įkvėpti jūros druskos ir atskleisti mamai paslaptį. 

Tai bus vėliau.

O šiandien. 

Šiandien dešimtasis Lino gimtadienis, todėl paslaptis dar neatskleista. Gal tik truputį.

Nes. 

Nes Lino tėtis kapitonas pergudrauja šėlstančią jūrą, kartu su milžiniška banga peršoka uosto vartus, atlapoja namų duris, išjungia danų, vokiečių, estų ir visas kitas palydovines stotis, čiumpa aikčiojančią mamą, iškelia iki debesų, išsupa alyvų žieduose, tada atveria Lino kambario langus ir išveja dusulius.

Nes.

Nes tėčio delnuose nerimsta jo paties sukonstruotas modeliukas  – burlaivis ,,Meridianas“. Inkaras pakeltas, burės išskleistos, komanda laukia: 

 – Kapitone, mes pasiruošę!

– Linai, tu plauksi į jūrą?! – tai mama, tai jos balsas ir šypsena.

          – Neplauksiu, – Linas žino ir moka, ką turi žinoti ir mokėti kiekvienas jūrininkas, sulaukęs dešimtojo gimtadienio. Užlipa ant denio, įdėmiai apsidairo, pastebi, kad kliverio  pakėlimo lynas laisvas, įtempia ir jūriniu mazgu pririša prie rimo . Tada atsistoja ant kapitono tiltelio, įkvepia oro ir skardžiu balsu sušunka: 

– Į jūrą mes ne plauksim, o eisim!  Komanda, visu greičiu pirmyn!