IR DRAUGUS Į BŪRĮ RENKA!
Šimtakojo batai
Oras atvėso, ir basam šimtakojui Benui pasidarė šalta kojoms. Be to, užlipęs ant smilgos, skaudžiai pasidūrė kairios trisdešimt devintosios kojos padą.
Todėl šimtakojis Benas užsuko į batų parduotuvę. Ir... visiškai pasimetė. Apsiavė šimtą vienodų batų - nei šis, nei tas. Kažkaip pilka, niūru, nestilinga.
„Reikia pirkti skirtingų spalvų batus“, - pagalvojo Benas.
Apsiavė. Lyg ir geriau, bet...
- Ar negalėtumėte man parduoti penkiasdešimt kairių ir penkiasdešimt dešinių batų, bet skirtingų?
- Dar ko sugalvosi, - piktai atšovė pardavėja. - Batai parduodami poromis.
Šimtakojis nusiminė ir basas išdrožė iš parduotuvės.
- Ką daryt, ką daryt, - murmėjo eidamas, kol galvon šovė mintis: reikia įdėti skelbimą į laikraštį.
Negali būti, kad pasaulyje nėra daugiau nė vieno šimtakojo, kuris norėtų puikuotis skirtingais batais! Juk tai taip šaunu. Pavyzdžiui, nueini į fotoateljė, atsistoji vienu šonu, paskui - kitu, ir turi dvi puikias visai skirtingas fotografijas.
Vos išėjo laikraštis, šimtakojui Benui paskambino. Nuostabiausia, kad tai buvo ne kitas šimtakojis, o... šimtakojė!
Jie kartu nuėjo į parduotuvę ir nusipirko du šimtus porų batų, o paskui juos draugiškai pasidalino. Net piktoji pardavėja nusišypsojo ir pasakė, kad taip - gražiau. Ir įdomiau. O paskui šimtakojis ir šimtakojė ėmė draugauti, galop iškėlė vestuves. Ir iki šiol gyvena gražiai ir laimingai, augindami visą būrį linksmų šimtakojukų.
O jei šimtakojo Beno išmintį pasiskolintų žmonės? Deja, nieko neišeis, nes berniukų kojos visada didesnės už mergaičių...
Komentarai
Komentarai