TIPU TAPU
TIESIA RANKĄ –IR DRAUGUS Į BŪRĮ RENKA!
Ramutė Skučaitė
Apie klajojantį sapną
Yra pasauly keistas sapnas.
O keistas jis todėl, kad slaptas:
Sau tyliai vaikšto ir atrodo
Lig šiolei niekam nesirodo.
Jis pilnas vėjų ir žvaigždžių,
Kalnų viršūnių paslapčių,
Sparnelių ir sparnų lengvumo,
Upelių rytmetį melsvumo
Ir dar kitų mielų dalykų
Nuo pat Kalėdų lig Velykų!
Jei kas netyčia jį surastų
Ir susapnavęs nesuprastų,
Tai sapnas – keistas ir gražus –
Jau nebevaikščios, nes pražus.
Bet argi gali šitaip būti,
Kad leistum jam, gražiam, pražūti? –
Kol jo kiti nesusapnavo,
Ieškok, atrask – ir sapnas tavo!
Komentarai
Komentarai