Nora Jazbutytė
Snaigė nutūpė ant nosies.
Baltapūke, ką darai?!
Kai ištirpsi, tai žinosi,
Kad elgeisi negerai
Žvaigždutės žybsi danguje,
Mėnulis blausiai šviečia,
Minkšta lovytė kambary
Tave ilsėtis kviečia.
Neliūdėk, žvirbleli rudas,
Jau nešu auksinį grūdą
Tartum saulės spindulėlį,
Bersiu jį į lesyklėlę.
Plačiau
Vidur miško, po beržu –
Raudonviršis su lepšiu.
Ak, ir baravykas storas
Pūpso lyg miškų bajoras...
Namely prie ąžuolo seno
Daug amžių nykštukai gyvena,
Uogauja ir verda uogienę
Sau ir svečiams vakarienei.
Gardi ta nykštukų uogienė –
Saldi ir soti vakarienė!
