Raigardas

Mėlynuoja šilai, mėlynuoja.
Skamba, aidi garsai dyvini.
Eglių šakos padangę nušluoja.
Kanklių stygos – kamienai liauni.

Mūsų Raigardas, mūsų šventovė!
Toly pilys čiurlioniškos stovi.

Tai ne saulė – šviesos iki valios!
Ant delnų laiko kaimą karaliai.

Po pušim patale sidabriniam
Šviečia bruknių raudoni lašai.
O erdvėj, o erdvėj begalinėj
Mintys, spalvos, prasmingi garsai.

Mūsų Raigardas, mūsų šventovė!
Toly pilys čiurlioniškos stovi.

Tai ne saulė – šviesos iki valios!
Ant delnų laiko kaimą karaliai.

Atgal