Zylučių žiema

Lesyklėlę pakabinsiu,
Zylutes prisijaukinsiu.
Bersiu trupinių, kruopyčių,
O gal kartais ir uogyčių...
Peržiemoti joms padėsiu,
Lesinti jų netingėsiu.

Lesyklėlę aš stebiu.
„Ei, mamyte, kur gi tu?
Neški šen čia lašinių,
Ir žiupsnelį trupinių!
Lesyklėlė jau tuščia,
Paskubėki, zylės čia!..“

Trupinukai, lašinukai,
Kruopos, uogos, riešutukai...
Džiaugias zylės paslapčia:
„Bus puota, šauni puota!“
Jos vaikučiams padėkoja,
Ir sparneliais jiems pamoja.

„Ačiū, ačiū! Jūs – draugai!
Mūsų džiaugsmas, jūs, vaikai!
Dėkui, kad jūs netingėjot,
Išgyventi mums padėjot.
Žiemą striuka mums labai,
Ačiū, ačiū, jums, draugai!“

Jau pavasaris už lango,
Saulė glėbesčiuoja dangų.
Zylės vikriai suplasnojo,
Dainele atsidėkojo.
„Susitiksim kitą žiemą!
Žinom jūsų dosnų kiemą!“

Komentarai

Atgal