Aina Kirdulienė

Parko voverytė

Voverytė strykt pastrykt,
Uodegytė švyst pašvyst,
Šast – į drevę nuskubėjo,
Gal manęs nepastebėjo?

Voveryte, ką kramtei,
Kad manęs nepamatei?
Atnešiau tau dovanėlę, -
Riešutėlis kišenėlėj!

Tu manęs tik nebijok,
Ant šakelės atsistok.
Tau paduosiu riešutuką,
Apvalainį tą, ruduką.

Voveraitė dairos, klauso.
Letenėle kaso ausį.
Riešutėlį pasigavo –
Ir pašmurkšt į drevę savo.

„Voveryt, už riešutėlį
Skirk man savo žaidimėlį?.
Dūksime drauge abu,
Bus smagu ir nuostabu!“

„Ačiū! –sako voveraitė.-
Man žaidimai – tai giraitė!..“-
Ir pušynais nustriksėjo
Pasitikti laisvo vėjo...

 

Komentarai