Eilėraštis pagal M.K. Čiurlionio paveikslą „Saulės sonata. Finale“

Saulė pažeme nutvieskia
Dulkiną, apleistą miestą.
Atšvaitai patamsy sklinda,
Žiburėliai nykiai mirga.
Dulkėse paskendę snaudžia
Sostuos kniubsantys karaliai.
Žilą galvą slegia, maudžia
Karūna – našta apgaulė.

Melas toliau mezga pinkles,
O jo suraizgytas tinklas
Gniaužo žmogų, temdo širdį,
Supa protą, griauna viltį...
Saulė jau už horizonto.
Vaidmenys šešėly mainos.
Uždanga paslėpė sceną.
Viskas miega. Teatras baigtas.