Gustas – jau antrokas, gyvena Kaune, mokosi Paparčio pradinėje mokykloje. Mėgsta kompiuterinius žaidimus, jau išmoko gerai skaityti bei rašyti. Per vasaros atostogas atidėjo žaidimus į šalį, nes pradėjo rašyti... knygą. Spausdiname būsimos knygos pirmąjį skyrių.

* * *

 GUSTO VAIKYSTĖ

Vieną kartą gimė vaikelis vardu Gustas. Atsidūręs ligoninėje, išsigando, bet jo mama Laura labai džiaugėsi. Daktarai pakvietė tėvelį, o kai tas pamatė vaikelį, džiaugėsi kaip mama, ir jie pradėjo meilingesnį gyvenimą. Tėvas, vardu Audrius, paklausė mamos Lauros, ar ji norėjo to vaikelio? „Taip, norėjau mergaitės, bet turiu berniuką, tai irgi labai gerai“, – atsakė Laura. Audrius džiaugėsi žmona.
Jie labai saugojo vaikelį, nes jo kaulai buvo dar visai trapūs. Po vienos dienos Audrius ir Laura nusprendė vaikelio gimimo proga nueiti pasilinksminti, į vakarą jie nuėjo su Gusto seneliais, Audriaus tėvais Stanislovu ir Violeta. Gustas, išvydęs savo senelius, labai apsidžiaugė ir juos su malonumu apsikabino. Kai Gustui suėjo vieneri metukai, jis pirmą kartą pradėjo piešti. Pripaišydavo žmogeliukų ir širdelių. Vieną dieną pamatė savo antrus senelius – Antaną ir Violetą. Gustui buvo juokinga, kad abiejų močiučių buvo vienodi vardai.
Būdamas pas Stanislovą, sustatydavo ant sofos atlošo du netikrus meškinus, vieną vadino Stanislovu, o kitą – Antanu. Gustas į juos mėtydavo žaisliukus, labiausiai jis taikė į Antaną, nes Stanislovas Gustui buvo labiau prie širdies.
O kai Gustui suėjo dveji metai, jis suprasdavo, kas galima ir kas negalima. Vieną kartą, būnant pas Stanislovą, Violeta pasiūlė Gustui blynų „krokodilų“. Gustas norėjo tų blynų ir kai jų paragavo, vadino juos skaniausiais pasaulyje blynais.
Kai Gustą tėvai parsivežė namo, jis mokinosi kalbėti. Per dieną išmoko net dešimt žodžių, antrą dieną – dvidešimt, o trečią – trisdešimt. O kai Gustui suėjo trys metai, jis jau mokėjo kalbėti, buvo panašus į Audrių. Ir Audrius perdarė Gustui kambarį: seną lovą išardė ir nupirko naują. Audrius Gustui taip pat nupirko žaidimukus PSP ir DVD – dar PS2. Gustas žiūrėjo laidas per televizoriaus vaikiškus kanalus. Kai jis pirmą dieną nuėjo į darželį, labai verkė, nenorėdamas palikti tėvų, o jau po mėnesio – tik truputį bijojo. Po dienos darželyje Gustas labai džiaugėsi pamatęs tėvus.
Tą dieną, kai Gustui suėjo ketveri metai, atvažiavo visi seneliai. Ir Gustas vasario 20-tą labai gražiai atšventė gimtadienį. Darželyje gimtadienį irgi šventė. Kovo 3 dieną buvo ir Audriaus gimtadienis.
Audrius buvo kietas vyras, domėjosi mašinomis ir šautuvais, ypač mašinom. O Gustas norėjo būti „Aro“ policininkas, gaudyti nusikaltėlius ir teroristus. Užpykęs senelius Gustas gąsdino, kad užaugęs bus... vagis.
Kai Gustui suėjo penkeri, jis buvo jau didelis vyras. Pro duris pirmiausia praleisdavo mergaites, sakydamas, kad mergaitėms pirmenybė.

GUSTO GYVŪNĖLIAI IR KITI NUOTYKIAI

Penkerių metų progą Gustui tėvai nupirko pelytę Zosę. Vėliau iguaną Igorį ir šunelį Pupą. Kai nupirko šunelį, pelytė jau buvo mirusi.
Vieną kartą iguaną vežėsi į sodą, paleido kaip visada. Ji įlipdavo į medį ir ten tūnodavo. Kartą ją paleido, o jinai dingo. Ieškojo visur, bet nerado. Laura iškabino skelbimus. Kaimynė pamatė skelbimą, nuėjo į savo sodą ir rado Igorį pas save. Paskambino Laurai. Ji atėjo pas kaimynę ir Igorį atpažino. Tai parnešė jį namo ir parnešė ir kad nepabėgtų, prižiūrėdavo.

GUSTAS TĘSIA SAVO GYVENIMĄ

Kai Gustui suėjo šešeri, jis lankė karate, breiko, žemės breiko treniruotes, ėjo į baseiną mokytis plaukti. Šešerių metų pradėjo lankyti darželyje paruošiamąją grupę, o kai Gustui suėjo septyni, pradėjo lankyti mokyklą. Jis labai džiaugėsi. Kai Gustui suėjo aštuoneri, jis sėkmingai baigė pirmą klasę.
Kartą Gustas grįžo namo ir pagalvojo, kuo bus užaugęs. Galvojo ne „Aro“ kovotoju, ne Zoro, ne veterinaru. Gal rašytoju? Taip jis, kai truputį paaugo, ir tapo rašytojas. Pirmąją rašinį parašė 2011 metų birželio 30-tą . Jis džiaugėsi, nes žinojo kad yra jauniausias rašytojas Lietuvoje.