Įdomybės

Iš kur atkeliauja Kalėdų Senelis

Vaikus lanko Kalėdų Senelis. Su juo susitinkama šventinių renginių metu. Jis pasakoja, kaip skubėjo čion, į roges pasikinkęs devyniaragius elnius, skriedamas virš sniego pritvinkusių debesų iš tolimosios šalčio šalies Laplandijos. Mažiukus Senelis aplanko naktį miegančius įsmukęs židinio kaminu vidun, sudeda dovanėles po eglute ar į pakabintas prie lovelių kojinaites. Gal ir suaugusiems būtų įdomu, kaip gi dovanų senelis apsigyveno tolimoje šiaurėje, kodėl reikia papuošti eglutę jo belaukiant, ir ar seniai jis atrado Lietuvą, jos vaikus? 

Senovės romėnai savo kalendoriaus pirmąjį mėnesį buvo paskyrę Janui, dviveidžio laiko dievaičio garbei. Pirmąsias šio mėnesio, vadinamo Januarijumi, dienas vadino kalendomis. Tai būta reikšmingo laiko tarpsnio visuomenės gyvenime, nes tada būdavo renkami svarbūs valstybės pareigūnai – konsulai. Kaip paskatinimą prieš rinkimus gerai pagalvoti, teisingai apsispręsti, namuose romėnai pamerkdavo nulaužtą lauro šakelę. Štai čia turbūt ir slypi Kalėdų eglutės tradicijos pradžia. Beje, ir skolas reikėdavę pirmosiomis kalendų dienomis grąžinti, kad sąžinė per rinkimus būtų rami. Viena pirminių žodžio „kalendorius“ reikšmių ir yra „skolų knygelė”.


Viduramžiais gyvavo tradicija bažnyčiose rengti misterijas – vaidinimus, iliustruojančius Šventajame Rašte aprašytus įvykius. Pradedant nuo Adomo ir Ievos, kai prie rojaus medžio jie buvo gundomi žalčio paragauti užginto pažinimo vaisiaus. Tą medį vaidinimui darydavo iš eglišakių, nes kas gi dar žaliuoja žiemą... Štai kodėl kaime eglutės iki šiol puošiamos raudonskruosčiais obuoliukais.


Kalėdinė eglutė Lietuvoje pirmą kartą paminėta 1853 metais. Ją jaunystėje matęs būsimasis poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas caro valdininko – vachmistro namuose žemaičių miestelyje Vainute. Pirmąsias eglutes su žaidimais ir dovanėlėmis imta rengti rusiškose mokyklose XIX a. gale. Norėta pavilioti lietuvių vaikus, atitraukti nuo slaptųjų daraktorinių mokyklėlių. Todėl to meto Lietuvos šviesuoliai priešiškai sutiko tokius vakarėlius, aiškindama, kad tai nėra lietuviška tradicija.


O kaimo jaunimas ruošdavo Naujųjų Metų linksmas sutiktuves. Aukštaičiuose nuo seno buvo rengiami persirengėlių vaidinimai, parodant, kaip senuosius metus – nuskurusį senį išvaro naujieji – skaistus jaunikaitis su knyga rankoje, dar ir Giltinę pasitelkęs.


Pirmojo pasaulinio karo metu eglutę puošdavo vokiečių kariai, išsiilgę gimtųjų namų, pakviesdavo prie jos ir kaimo vaikus. Nepriklausomos Lietuvos respublikos Švietimo ministerija ragino eglutes rengti mokyklose. Netrukus ji vaikus džiugino ir namuose, kaimo pirkiose. Pirmosios kalėdinės dovanėlės – viso labo saldainiukai nuo eglutės šakelių. Nusirinkti juos buvo leidžiama per Tris Karalius, nurėdant eglutę, tačiau iki tos dienos iš saldainių būdavo belikę tik spalvoti popierėliai…


III–IV amžių sandūroje dabartinės Turkijos teritorijoje Demre miestelio apylinkėse gyveno vyskupas Mikalojus Myrietis, vėliau paskelbtas šventuoju. Garsėjo savo labdaros darbais, kuriuos stengdavosi atlikti taip, kad niekas nesužinotų geradario vardo. Vieną vargingą našlės šeimą jis sušelpė, slapčiomis įmetęs aukso gabalėlį į vaiko kojinaitę, padžiautą prie ugniakuro. Iš šventojo legendos atsirado paprotys persirengus raudonais aukšto dvasiškio rūbais, pasiėmus ganytojiškąją lazdą, prieš šventąsias Kalėdas aplankyti pačias vargingiausias šeimas, nunešti jų vaikams skanesnio maisto, drabužėlių. Tegu šventė būna džiaugsminga ir likimo nuskriaustiems…


Bažnytinėse misterijose šv. Mikalojaus personažas įgavo linksmumo ir net išdaigiškumo. Jį lydėdavo riteris Ruprechtas, diktas barzdočius, rūsčios išvaizdos, apsirengęs odiniais drabužiais. To riterio priedermė – pabarti padaužas ir išdykėlius, nubausti neklusnius, nemokančius poterių.


Ilgainiui abu personažai sutapo. Iš riterio Kalėdų Senelis paveldėjo plačiausią odinį diržą ir plevėsuojančią barzdą. Olandijos vaikai jį pavadino malonybiškai – Santa Klaasu. Tai toks trumpinys iš lotyniškojo Nikolaus. Jie laukdavo šventojo atkeliaujant Kalėdų vidurnaktį baltu žirgu iš pietų šalies. Į savo kurpaites, sustatytas ties lova, žirgui įdėdavo morkų, šieno, bet sumigdavo belaukdami. Iš ryto kurpaitėse ar kojinaitėse rasdavo atlygį – malonių dovanėlių.


Santa Klauso vardą pasaulyje išgarsino linksmų plaučių amerikietis, diplomatas ir rašytojas Washingtonas Irvingas. Dirbdamas ir gyvendamas Europoje, jis domėjosi įvairių tautų papročiais bei tradicijomis. 1809 metais W. Irvingas išleido smagių pasiskaitymų knygą ilgu pavadinimu: „Tikroji Niujorko istorija nuo pasaulio sutvėrimo iki olandų dinastijos pabaigos, papasakota tėvo Knikerbokerio“.


Čia šmaikščiai parodijuojamas mokslinis istoriografijos stilius. O knikerbokeriais buvo pravardžiuojami olandų kilmės niujorkiečiai. Šioje knygoje tradiciniai papročiai gerokai autorizuoti, pridėta ir savos išmonės. Pasak W. Irvingo, Santa Klausas pas vaikus atvykstąs pasikinkęs elnią, židinio kaminu kaip koks šamanas nusileidžiąs į miegamąjį ir ten paliekąs vaikams dovanėlių.


Kitas amerikietis, poetas Clementas Moore`as 1822 metais jau eilėmis aprašė Kalėdų Senelio kelionę. Į roges jis pasikinkąs net aštuonis elnius. Įdomūs jų vardai: Veržlusis, Greitasis, Žvaigždikis, Vėtra, Ragana, Rūstis, Žaibas ir Griaustinis.


Štai taip paaiškėjo, kad Kalėdų Senelis, arba Santa Klausas, gyvena šiaurėje, o ne Ispanijoje, kaip manė olandų vaikai. Be abejo, adresą jis pakeitė ir todėl, kad XIX a. antroje pusėje dienraščiai mirgėjo pranešimais apie šiaurės keliones, Arkties tyrinėjimus, bandymus pasiekti Žemės ašigalius. Teko vaikų stebukladariui vyskupo mitrą pakeisti slidininko kepurėle, kokią nešiodavo Laplandijos gyventojai samiai.


Rašytojas Markas Twainas Santą Klausą apgyvendino dar šaltesnėje vietoje – Mėnulyje, nes jo elniai stebuklingi, gali skrieti ir erdve. 1902 m. Frankas Baumas parašė vaikų numylėtinio biografiją. Ten nurodytas toks Senelio adresas: Ozo šalis, miškas Gugu, juoko slėnis Chocho. Šiaurės pašvaistė elnių kinkiniui kelią nutvieskė Wolto Disney`aus filmuke, sukurtame 1931 metais. O štai šių metų žiemos kelias Kalėdų Seneliui visoje Europoje tikrai puikus...

Pagal www.lrt.lt


Komentarai