Kotryna Šikšnelytė
Asiliukas
Ruduo. Nuo medžių krenta paskutiniai lapai, o šalnos vis dažniau gąsdina žvėrelius, paukščius. Tik vienas asiliukas to nebijojo. Jis liūdnai vaikštinėjo, neturėdamas ką veikti. Jam kažko labai trūko. Vieną naktį smarkiai lijo ir žaibavo. Asiliukas prisiglaudė apleistame tvarte. Jį pažadino keistas garsas. O pasirodo, kad balutės po lietaus dainuoja, o horizonte teka skaisčiai raudona saulė. Asiliukas šokinėjo balutėse be galo laimingas, nes suprato, jog jam trūko tik lietaus!
Komentarai

Komentarai