Baisi pasaka

    Išima vaikelį iš dėžutės, paspjaudo, kad geriau kibtų žuvys, pririša už plaukų prie geležinio kablio ir tik pūkšt į vidurį marių. Stovi sau ir žiūri, kaip vaikeliai skęsta, leisdami oro burbulus.

   Marių dugne jų laukia pikti unguriai, melsvos lydekos, lipnios medūzos, kieti moliuskai ir geltoni povandeniniai laivai. Vos pamatę skęstantį vaiką, povandeniniai laivai praveria savo liukus ir nuryja vaikelį kartu su meškere, rite ir slieku kitam meškerės gale.

   O viena mergaitė, kurios vardas Neringa, mokėjo plaukti net keturiais būdais: šuniuku, varlyte, sieksniais ir ant nugaros. Vos sliekai įmetė ją į marias, Neringa ėmė sieksniuoti į kranto pusę. Geltonas povandeninis laivas labai užpyko ir puolė ją vytis, šokinėdamas per bangas. Tada mergaitė pasuko į kairę, plaukdama šuniuku. Kai povandeninis laivas ją vėl pavijo, Neringa ėmė plaukti į dešinę kaip vikri varlytė, o paskui atgal, atsivertusi ant nugaros.

   Tuo laiku povandeninis laivas kaip sykis šoko jos gaudyti, pravėręs visus liukus, bet nepataikė ir šlepterėjo ant kranto akmenų. O tada iš jo vidurių, kaip žirniai iš ankšties, pabiro visi sugauti gyviai: sliekas Zigmutis, arklys Horacijus, pudelis Mikas, berniukas Petriukas, graži mergaitė Veronika, liūdna mergaitė Ievutė, mokyklos direktorius, fizinio lavinimo mokytojas ir daugybė mažų vaikų, kurie skaitė tą pasakaitę.