Zita Gaižauskaitė

Kai žemelė atsibudo,
Želmenėlis strykt iš grūdo.
Ir nusijuokė žvaliai:
- Kur jūs saulės spinduliai?
Ir užpustė, ir užsnigo
Rudą meškiną prie knygų.
Garsiai juokės pasakaitė,
Kad lokys jos dar neskaitė.
Nepavydžiu, nepavydžiu
Greitakojui vėjui slidžių.
Gera jam nuo kalno skrieti,
Man kvatoti ir žiūrėti.
