Zita Gaižauskaitė

Kai žemelė atsibudo,
Želmenėlis strykt iš grūdo.

Ir nusijuokė žvaliai:
- Kur jūs saulės spinduliai?
 

Plačiau

 

Užsimetęs žalią skrandą
Per laukus
Balandis brenda.
Šast per balą,
Strykt per griovį –
Ir kitam krante jau stovi.
 
 
Plačiau

 

Ten, kur pernai
Pempė klykė –
Šiemet vaikščioja
Velykė.
 
 
Plačiau

 

Tupi kiškis palei kelią,
Dailiai margina kraitelę.
 
Plačiau

 

Išlydėjom vasarėlę
Išlydėjom...
 
 
Plačiau

 

Pasitikom rudenėlį
Pasitikom.
Juokėmės kalbėjom
Nesipykom.
 
 
Plačiau

 

Aš lietaus gražiai prašau:
-Netriukšmauki, kai rašau!

 

 

Plačiau

 

Kas ten trinksi?
Nesimato!
Tai garsus beldimas ratų!
 
 
Plačiau

 

Baukščiai žvalgos ilgakakliai
Nuo stogų melsvi varvekliai.
 
Plačiau

 

Dirvonai nupliko.
Ištirpo skrebučiai.
Sulaukėm Velykų,
Atrieda margučiai.
Plačiau

 

Oi, berniukai,
Oi, mergaitės,
Ko knygelėj
Verkia raidės?
 
 
Plačiau

 

Ei, dėdule, garvežy,
Kur puškuoji, ką veži?
 
 
Plačiau

 

- Oi, bitute, oi raina,
Ar medučio negana?
Beskraidydama ilgai
Tu tikriausiai pavargai.
Plačiau

 

Į kuprinę
Įsidėjęs
Abėcėlę
Nešės vėjas.
 
 
Plačiau

GEROJI ŽEMELE,
PARODYK MAN KELIĄ
Į BALTĄ IR TYRĄ
KALĖDŲ ŽVAIGŽDELĘ.
 

 

Plačiau

Kas ten bėga
Lyg patrakę
Per pušyną?
Kas ten lekia?
 

Plačiau

Ir užpustė, ir užsnigo
Rudą meškiną prie knygų.
Garsiai juokės pasakaitė,
Kad lokys jos dar neskaitė.
 

Plačiau

Nepavydžiu, nepavydžiu
Greitakojui vėjui slidžių.
Gera jam nuo kalno skrieti,
Man kvatoti ir žiūrėti.
 

Plačiau