Baladė apie ramunėlę

tavo veidas lyg grafaitės
vis bučiuojamas saulelės
ir nors griausmas siaubą kelią
jis vis tiek nepasikeitęs

pasistiebusi pro siją
šaltą ir negailestingą
tu šukuojiesi prieš vėją
ir grožybės tau nestinga

ramunėle ramunėle
kas gi taip tave iškėlė
virš plieninio šalto kelio
kur tik vėjas skaudžiai gelia

ar naktis ar rytas bunda
vis galvutė tavo matos
o pro šalį dunda dunda
tūkstantis ir vienas ratas

Atgal