Pamestas lietsargis

Tikras vargas, tikras vargas,
Tikras vargas man dabar –
Pamečiau aš savo sargą,
O lietaus lašai bar bar:

Beldžiasi į mano galvą,
Gal atidarys
Ten Gėlė, praradus spalvą,
O gal Tvarkdarys.

-Užimta, - Gėlė atsako,-
Vietos nėr po kepure,
Kibkite prie mėlynakių
Ar kabėkite ore.

Kol Gėlė lyg kambarinė,
Pasipuošusi kyku,
Laumę gerąją vaidina,
Nebijodama vaikų,

Tol saugi ir aš tam kartui.
Bet sugrįžki pas mane,
Lietsargi neapibartas,
Vaikštantis sau krantine.

Lietsargi, manasis sarge,
Kam statai lietaus pilis?
Grįžk greičiau, kitaip, o varge,
Man į galvą tuoj prilis!

Atgal