"Tipu Tapu" už kūrybingą ir intelektualią asmenybę

 

                                                                                                                                                                                                Žurnalo „Tipu Tapu“, skirto vaikams nuo 4 metų, vyriausioji redaktorė Imandra Daukšienė pabrėžė, kad patys žiniasklaidos vaikams kūrėjai turėtų būti socialiai atsakingi ir patys imtųsi iniciatyvos siekdami vaikams pateikti kuo labiau kūrybingumą skatinantį produktą.

 

 

Imandra Daukšienė: „Žurnalas yra skirtas ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Jo pavadinimas „Tipu tapu“ simbolizuoja pirmuosius vaiko žingsnius į literatūrinį-meninį pasaulį, kupiną įdomių kelionių ir susitikimų. Tai tarytum kultūrinė „vaikštynė“, kuria remdamasis mažasis pilietis žengia į spalvingą pasaulį, susipažindamas su geriausiais lietuvių autorių kūriniais, klasika, tautosaka, menu, istorija ir kt.  Žurnalo misija yra ugdyti tautišką, intelektualią, kūrybingą asmenybę.“

 

 

Imandra Daukšienė: „Manome, kad vaikų žurnalas pirmiausia reikalingas šeimai, tėvams. Pastebėjome, kad dažniausiai savo vaikams žurnalą skaito tėvai, mamos, seneliai. Taip prasideda pirmieji pokalbiai apie lietuvišką žodį, pasaką, mįslę, patarlę, gimtąjį kraštą, literatūrą, rašytojus, dailininkus, Lietuvos istoriją. Žurnalas – tai pirmasis svetys šeimoje, kviečiantis keliauti, susipažinti  su savo šalimi, žadantis įspūdingą pažinimo kelionę. Tikime, kad žurnalo vartymas, gal net netyčinis plėšymas ar piešimas skatina vaiko kūrybingumą.“

 

 

Imandra Daukšienė: „Gal ir nekuklu mums patiems imtis arbitro vaidmens, mokyti kitus. Padėtis nėra gera. Dauguma leidinių yra komerciniai, nutolę nuo kultūros. Net vaikams siūloma horoskopų, būrimo ir magijos pamokų, abejotinos vertės komiksų. „Tipu Tapu“ – literatūrinis-meninis žurnalas, kuris skirtas ne tik vaikams, bet ir vaikų ugdymo įstaigoms, pedagogams, literatūros, meno kūrėjams ir propaguotojams. Tai kartu ir menininkų tribūna, kurioje galima paskelbti pirmuosius ar naujausius savo kūrinius.

 

Bendradarbiaudami su Rašytojų sąjunga, skelbiame vaikų literatūros kūrėjams konkursus, kad vaikai galėtų susipažindinti ar būtų supažindinti su naujausiomis literatūros tendencijomis. „Juk yra labai svarbu rūpintis literatūros atžalynu. Pastebėjome, kad dabar talentingiems jauniems literatams beveik nėra kur pasireikšti. Todėl nenuostabu, kad vaikų literatūros debiutų, teikiančių vilčių, nėra daug.

 

 

Imandra Daukšienė: „1990 m. pradėję leidybą, per penkerius metus išleidę 13 numerių, kurių tiražas kartkarčiais siekė net 100 000 egz., leidybą sustabdėme. Tačiau nutarę, kad vaikams esame reikalingi, 2009 metais vėl sugrįžome, kūrybiškai sustiprėję, didesnės apimties. Žinoma, entuziazmas nėra begalinis! Pritrūksta jėgų ir lėšų, nes kartais vaikų žurnalų padangėje papučia lediniai vėjai, pasijunti niekam nereikalingas, ribota finansinė valstybės parama, taip pat komercinių rėmėjų trūkumas kaskart verčia susimąstyti: „Ar verta? Dėl ko tos pastangos?“

 

Žinoma, esame labai dėkingi Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris palaiko mūsų idėjas ir jau penktus metus iš eilės remia mūsų projektą. Leidėjai žino: labai daug sunkumų kyla platinant vaikų periodiką. Platintojai nenori „terliotis“ su kultūriniais, nepelningais leidiniais... Mokyklos, vaikų darželiai, daugiavaikės šeimos labai laukia mūsų žurnalo, bet neretai taip ir nesulaukia. Pripažįsta, jog jis jiems labai reikalingas, net būtinas, bet sunkiai įgyjamas vien dėl nesusikalbėjimo su valdžia. Teko nusivilti ir bibliotekomis, kurios, deja, dėl lėšų stygiaus pirmiausia užsako masinius komercinius, užsienio leidinius. Džiaugiamės tais, kurie žurnalą prenumeruoja – tam išties jokio vargo – žurnalas pats tipu-tapu atkeliauja į namus.“

 

 

Imandra Daukšienė: „Pastebėjome štai ką: aktyviai dejuojame dėl jaunimo moralės, vaikų žiaurumo, su pasimėgavimu, kažkokiu piktu džiugesiu pasakojame apie nusikalstamumą, vagystes, kasdien rodome smurtą, žaidžiame „negatyvą“. O kodėl vėliau smurtauti ima užaugę vaikai, kodėl taip atsitinka, kokios priežastys – jokios analizės.“

 

 

Imandra Daukšienė: „Mūsų žurnale publikuojami tik lietuvių dailininkų darbai. Ne kartą suteikėme galimybę žurnale „Tipu Tapu“ debiutuoti Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus dizaino kolegijos studentams. Noriai spausdiname ir savo skaitytojų piešinėlius, nuotraukas, sėkmingai bendradarbiaujame su  mokyklomis. Ne kartą  įsitikinome, kaip džiaugiasi vaikai, išvydę savo kūrinius žurnale. Gal kartais tai tampa lemtingu debiutu, postūmiu, nulemiančiu  vaiko apsisprendimą, sužadinančiu kūrybinę liepsną? Iliustracija mūsų mažajam skaitytojui itin aktuali, juk neretas dar ir skaityti nemoka, taigi žurnalo vartymas, vaizdinis skaitymas yra labai svarbus.“

 

 

Imandra Daukšienė: „Mes pasisakome už socialinę atsakomybę, taigi netgi reklamuodami produktus, paslaugas, renkamės, kad tai būtų kokybiškos paslaugos ir sveiki produktai vaiko organizmui.Todėl mes, kaip žiniasklaidos atstovai, kviečiame ir savo kolegas, verslo įmones atsigręžti į vaikus. Būkime socialiai atsakingi – gaminkime, prekiaukime, kurkime ir reklamuokime atsakingai.“

Imandra Daukšienė: „Ar daro žiniasklaida poveikį vaikams? Taip, milžinišką! Aš norėčiau, kad patys žiniasklaidos atstovai apie tai dažniau mąstytų, atliktų nepriklausomus tyrimus, nuolat domėtųsi savo autoriteto galia, jaustų atsakomybę.“