Naujienos

Sveikiname rašytoją Stanislovą Abromavičių


 Mūsų žurnalo bendradarbis, mylimas vaikų rašytojas Stanislovas Abromavičius, spalio 1-ąją švenčia jubiliejinį gimtadienį – 70-metį. Autorius yra parašęs ir išleidęs 25 knygas ir knygeles vaikams, 2013 metais tapo Anzelmo Matučio literatūrinės premijos laureatu. Kartu su poetėmis Zita Gaižauskaite, Zene Sadauskaite aktyviai dalyvauja susitikimuose su mažaisiais skaitytojais mokyklose, vaikų darželiuose, bibliotekose. Suaugusiems irgi išleidęs dvi dešimtis knygų.

Rašytojas gimė senosiose Rumšiškėse, kurios stovėjo dabartiniame Kauno marių dugne ir buvo iš slėnio iškeltos. Šiuo metu S. Abromavičius gyvena Kaune. 

Pirmąją knygelę vaikams „Vasara pas močiutę” poetas parašė, kai pirmoji anūkėlė Elenutė dar buvo pakeliui į šį pasaulį (dabar jai 17 metų!). S. Abromavičius labai myli savo plačią giminę ir džiaugiasi turįs 7 anūkus, iš jų mažiausiajam Mikui dar tik dveji, o šešerių metukų Salomėja, šiuo metu gyvenanti Valensijos mieste, Ispanijoje, dažnai ilgisi senelio.

Sveikindami autorių su gražiu jubiliejumi, linkime jam dar ilgos ir ryškios kūrybinės ugnelės ir spausdiname naujausius poeto eilėraščius.

 

LAISVĖS ALĖJOJE

Spalis,

Šaltuku pakvipęs

Ir į medį įsilipęs,

Nuo šakų lapus jau rauna,

Šėlsta jis po visą Kauną.

 

Ko jis pyksta – nežinia.

Ko jis blaškos kamine,

Kaukia nesavu balsu?

Kartais darosi baisu...

 

Spali! Spali!

Draugas būki!

Jeigu nori, tai padūkim,

Pabėgiokime suėję

Laisvės šviesioje alėjoj.

 

ATSISVEIKINIMAS SU VASARA

 Baigės vasara gražioji...

Ar tik tu nesiožiuoji?

Nesakai vos atsikėlęs:

„Aš dar noriu vasarėlės...“

 

„Noriu dar, brangus tėveli,

Maudytis šiltam upely,

O paskui dar su draugais

Dūkt kieme po mūs langais.“

 

Noriu... Bet ruduo atėjo,

Išlydėjo vasarėlę

Į kitas šalis, deja.

Nepabėgsi juk su ja...

 

MIKO RŪPESTIS

 Auga Mikas, stebis vis!

Tuoj jis Gustą pasivys!

Lyginas po ilgo ginčo:

Trūksta dar dviejų jam sprindžių.

 

Bet jis augs. Juk valgo košę,

Daro mankštą atsilošęs

Ir bėgioja, ir sportuoja –

Miklina rankas ir kojas.

 

Mikas girtis nenustygo:

„Kitą metą būsim lygūs!”

Gustas šypsos atlaidžiai:

Negi jie kaip du gaidžiai?

 


Komentarai