Spalvingų ir linksmų Šv.Velykų!
Aldona Elena PUIŠYTĖ
VELYKOS
Prie giružės pempės klykė:
– Jau Velykos, jau Velykos!
Kiškiai margins margučius,
Eis pas mešką į svečius…
Margučius kiškučiai dažė,
Jų prikrovė aukštą važį,
Dar pridėjo dovanų –
Knygų, pasakų pilnų.
Du meškiukai važį tempė
Ligi girios. Stebis pempės:
– Kiek margučių, o gražių!
Kiškis tarė joms: “Vežu
Margučius visiems už dyką
Ir linkėjimus Velykės:
Džiugūs būkite laisvi,
Ir palaiminti visi.”
VELYKĖ
Pro žibutės žydrą žiedą
Du margi margučiai rieda:
Rido rido rida dai...
– Ar margučių daug radai,
Atsikėlus ankstų rytą,
Padėtų tau prie lovytės?
Oi, kraitėlė jų – pilna!
Tai – Velykės dovana!
Stanislovas ABROMAVIČIUS
VELYKOS
Kaip gražu, kaip gražu! –
Neišliek gelsvų dažų.
Kiaušinius vašku paišysim,
O paskui gelsvai dažysim.
Juos per dieną ridinėsim,
Vakare už stalo sėsim.
Nes tada, mamytė sako,
Bus velykinio pyrago,
Skanumynų įvairių –
Gal saldžių, o gal sūrių…
Šiandien niekas nesipyko.
Puiki šventė tos Velykos!
Juozas NEKROŠIUS
VELYKŲ ŽIBURĖLIS
Rausvas rausvas pumpurėlis –
Tas Velykų žiburėlis.
Saulė glosto pilką dirvą.
Vyturys padangėj virva.
„Supkit meskit mane jauną,
Kad užvysčiau aukštą kalną,
Aukštą kalną, žalią girią,
Žalią girią, ąžuoliją.“
Vėjai šiltesni mums pučia.
Ant baltų stalų margučiai!
Juokas, džiaugsmas susipynė.
Saulėj švysčioja supynė!
„Supkit meskit mane jauną,
Kad užvysčiau aukštą kalną,
Aukštą kalną, žalią girią,
Žalią girią, ąžuoliją.“
Piešė Aušra Lisauskienė
