Pasakų kūrimo dirbtuvės

Vasario 28 d. Pasakų kūrimo dirbtuvės "Permainų vėjas" kviečia suaugusiuosius į pasakų kūrimo užsiėmimus - į savotišką pasąmonės treniruotę.

"Ar susimąstote, kodėl žiūrime filmus, skaitome knygas, vaikštome į teatrą? Sakytume, kad taip pramogaujame, papuošiame savo gyvenimą. Bet ne tik. Įdomūs siužetai „maitina“ mūsų sielą, nukreipia apmąstymų procesą, daro įtaką santykiams, priimamiems sprendimams. Per pasakas, istorijas, legendas mes gauname informaciją apie paslėptas vienų ar kitų įvykių priežastis, apie pamokas, kurios paslėptos šiuose įvykiuose. Tai kaip „Gyvenimo vadovėlis“, kurio tikslas yra padėti žmogui realiai priimti savo gyvenimo įvykius, išmokyti ištvermingumo ir sėkmingų santykių, - pasakoja dirbtuvės įkūrėja, psichologė Viktorija Grigorjeva.

Žinoma, kiekvienam amžiui yra sava pasaka, savas gyvenimo būdas, savos problemos, jų sprendimo būdai, savi siužetai ir dekoracijos... Bet akivaizdu viena:

* Pasaka – tai kalba, kuria galima bendrauti su žmogaus siela. Pasaka gali mokyti, nes pasakose saugoma informacija apie žmonių ieškojimus, bendravimą, meilės, tikėjimo, tiesos, bendradarbiavimo, savidrausmės, vertės išgyvenimus.

* Yra dar viena paslaptis - pasakų, istorijų siužetų pagrindą sudaro paslėpta stresinė situacija. Vadinasi, pasakiška istorija savyje slepia kažkurią stresinę situaciją ir atskleidžia konflikto įveikimo būdų. Tad ar ne vertėtų pakeisti žinomą posakį „Gyvenimas - teatras, o žmogus - jo režisierius“, į „Gyvenimas – pasaka, o žmogus – jos kūrėjas“?

Ir nors iš pirmo žvilgsnio kai kam pasakų kūrimas gali atrodyti kaip beprasmis laiko švaistymas („kvailos, tuščios fantazijos“) arba neįmanomas, sunkus, reikalaujantis ypatingų gabumų dalykas, taip iš tikrųjų nėra. Juk dar K.G. Jungas sakė, kad mūsų realybė ir yra fantazija. Jis tvirtino, kad matome ne realybę, bet joje atsispindinčias savo nuostatas, kompleksus, idealus, troškimus, principus, baimes, nerimą ir norus. Jeigu mes norime džiaugsmo, o dažniausiai galvojame apie tai, kaip sunku gyventi, kaip daug pykčio, nepasitenkinimo, nedėkingumo aplinkui, kaip trūksta pinigų, meilės arba ramybės. Ką pritraukiam? Žinoma, pritrauksime ne džiaugsmą, o būtent tai, apie ką taip atkakliai mąstome – džiaugsmo ir laimės stoką, nerimo, liūdesį. Todėl tirdami savo vidinį pasaulį, keisdami savo vidinius vaizdus, mes keičiame realybę.

Pasakų kūrimo užsiėmimai - tai savotiška pasąmonės „treniruotė“. Žmogaus pasąmonėje paslėpti potencionalas ir resursai, kuriais jis nesinaudoja. Jų atvėrimas būtinas: linksmesniam gyvenimui; išsilaisvinimui iš negatyvių emocijų ir jausmų; susikaupusios stresinės, negatyvios energijos, nuovargio atsikratymui; susipažinimui su savo tamsiosiomis asmenybės pusėmis, ateityje paverčiant jas stipriosiomis, šviesiosiomis savybėmis; sielos, proto, kūno sustiprinimui ir harmonijai.
Pasak žinomos pasakų tyrėjos Klarisos Estes, pasakos – tai vaistai. Jos turi gydomųjų galių, neversdamos mūsų daryti, būti, veikti - užtenka jų tik klausyti. Pasakose yra priemonių, padedančių pataisyti arba atkurti bet kokią prarastą sielos spyruoklę. Pasakos iškelia klausimų ir verčia ko nors siekti. Pasakose yra pamokymų, padedančių mums brautis per gyvenimo sunkumus...

Svarbu! Vienos grupės dalyvių skaičius yra ribotas, todėl svarbi išankstinė registracija.
Daugiau informacijos: www.permainuvejas.lt