"ČIPOLINAS" VILNIAUS LĖLĖS TEATRE
Gianni Rodari iš kitų autorių vaikams išsiskyrė ir tebesiskiria tuo, kad savo pasakose kalba ne tik apie amžinąsias vertybes, bet ir, pasitelkdamas nonsenso estetiką ir humorą, drąsiai kritikuoja politinius visuomeninius įvykius: veikiausiai dėl to jis vis dar yra su pasimėgavimu skaitomas ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų. 1970 m. autorius pelnė aukščiausią tarptautinį vaikų rašytojams skiriamą apdovanojimą – Hanso Christiano Anderseno medalį.
Premjerinis „Lėlės“ spektaklis „Čipolinas“ prasideda tuo, kad netikėtai suimamas ir kalėjime uždaromas Čipolino tėtis Čipotlė, mat Didžiojo Vado Pomidoro paveikslas kaba vienu laipsniu kreivai. Taip užverda nelaimingų daržovių sukilimo ir išsilaisvinimo istorija... Kaip teigia režisierius Šarūnas Datenis: „Šiuo spektakliu norime paskatinti vaikus mąstyti savo galva ir šiek tiek maištauti. Suvokti, kad gyvename demokratiškoje valstybėje ir neprivalome aklai vykdyti to, kas mums pasakyta. Turime teisę kelti klausimus, dalintis savo idėjomis ir prieštarauti valdžios sprendimams. Juk iš esmės - viskas labai trapu: užtenka kokio nors vieno dalyko ir staiga tu - nebe laisvas, demokratijos nebėra... Tad reikia būti budriam.“
Šio nuotykio-ekskursijos metu, vaikai, kartu su spektaklio aktoriais, vaikščios po įvairiausius teatro užkaborius ir koridorius, dailininko Antano Dubros paverstus žiauriojo Pomidoro valdomu pasauliu. „Besistengdamas apgyvendinti kuo daugiau teatro erdvių, Pomidoro pasaulį bandžiau sukurti tokį, kuriame gyventi ne itin malonu: židinyje naikinamos vaikų knygos, kavinėje yra tik pomidorų sultys, o jeigu jau yra tortas, tai pagamintas iš silkių ir panašiai. Pats G. Rodari, kurdamas pasakas vaikams, naudodavo daug priešpriešų, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju - poliltika ir daržovės…” - pasakoja dailininkas A. Dubra.
Kaip teigia kompozitorius Vytautas Leistrumas, šiame spektaklyje vyrauja humoro prisodrinta estetika: „Čipolino“ personažai bei įvykiai yra ryškūs, o istorija konstruojama epinio veiksmo filmo būdu - tačiau tai yra savotiška tokio žanro parodija, tad ir muzika bei garso efektai kuria humoro prisotintą garso takelį. Iš tiesų, su režisieriumi Šarūnu Dateniu nemažai prisijuokėme studijoje, berašydami dainas, tad tikiuosi, kad šypsena persismelks ir žiūrovams. Taip pat viliuosi, kad per humoro prizmę publika suvoks ir gilesnes kūrinyje plėtojamas temas.”
Tuo pačiu kompozitorius, kaip, beje, ir kiti kūrėjai, džiaugiasi artima ir gerai pažįstama kūrybine komanda: „Labai džiaugiuosi jau nusistovėjusia mūsų kūrybine trijule. Su režisierium Š. Dateniu ir dailininku A. Dubra visuomet surandame bendrą vardiklį, ir tarp rimtų dalykų, apie kuriuos kalbame kūriniuose, yra apsčiai vietos humorui. Ypač smagu, kad šįkart komanda pasipildė ir vaizdo režisieriumi Tomu Jokūboniu - su juo jau esame pažįstami, kartu sukūrėme Solo Ansamblio vaizdo klipą „Neturėjom dainos”. Taip pat dirbome su talentingu dramaturgu Titu Lauciumi, o prie šviesų ir jų programavimo kap visuomet dirbo Vytautas Novickas.”
Spektaklis „Čipolinas“ žiūrovams pristatomas dviem formatais. „Tiketa.lt“ sistemoje publika gali pasižiūrėti sklaidai medijose pritaikytą virtualų spektaklio variantą, o nuo rugsėjo 19 d. kviečiame patirti spektaklį gyvai, įvairiose teatre erdvėse.
Spektaklio sukūrimą dalinai rėmė LR kultūros ministerija.
Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.
