Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ skelbtas rašinio konkursas „Panevėžys – miestas, kuriame gyvenu" projekto „Knyga – raktas į pažinimą“ dalis. Konkursas tęsėsi ištisą pusmetį, dalyvavo viso miesto vaikai, pristatyta 32 darbai, iš jų atrinkta 10 prizininkų, kurie bus apdovanoti baigiamajame projekto renginyje „Mums gera kartu“ 2012 m. gruodžio 12 dieną.
Publikuojame keletą laureatų rašinių:
Panevėžys – miestas, kuriame gyvenu
Į mano gimtąjį miestą iš Kauno pasisvečiuoti atvyko berniukas Gabrielius. Jau pirmąją dieną susidraugavome. Gabrielius manęs paprašė ką nors papasakoti apie Panevėžį. Mano miestas jam pasirodė gražus ir jis norėjo apie jį daugiau sužinoti. Susimąsčiau, kuo gi ypatingas tas mūsų Panevėžys...Kiek pagalvojęs išpoškinau:
- Ar matei atvažiodamas iš Kauno keleivius pasitinkančius du malūnus? Jie sugriuvę, bet lyg sargai budi prie kelio ir primena senovę.
Gabrielius jų nepastebėjo, bet žadėjo būtinai pažiūrėti grįždamas namo.
Po neilgos akimirkos atsikvėpiau ir ėmiau nesustodamas tarškėti:
- Mūsų miestas labai gražus ir žalias. Jis įsikūręs abipus Nevėžio. Panevėžys – penktasis pagal dydį miestas Lietuvoje. Kai būna miesto gimtadienis, rugsėjo 7 dieną, vyksta didelė miesto šventė ir kartu spalvinga eisena. Joje dalyvauja daugybė panevėžiečių ir miesto svečių.
- Pakeliaukim po Panevėžį, – pasakiau Gabrieliui.
Pasiūliau pasivaikščioti ir apžiūrėti Cido areną, juk čia nuolat kažkas vyksta, o ir pats pastatas labai įdomus. Jis keičia spalvą kaip koks chameleonas. Dar draugui pridūriau:
-Cido arena išskirtina tuo, kad vienintelė Baltijos šalyse turį dengtą dviračių treką iš sibirinių pušų lentelių.
Apžiūrėję Cido areną patraukėme namo, o aš jam vis pasakojau:
- Pakeliui link miesto centro yra kelios bažnyčios. Jos iš tiesų gražios, viena gražesnė už kitą. Centre yra laisvės aikštė. Ji vasarą pasipuošia gėlynais ir fontanais. Aikštės gale yra J.Miltinio dramos teatras. Sesė, mama ir aš ten einame žiūrėti vaikiškų spektaklių. Gal kada nueisime drauge?
Gabrielius klausėsi net išsižiojęs ir vis linkčiojo savo juodaplaukę galvą. O aš, kaip koks gidas vis tarškėjau nesustodamas:
- Paėjęs tolėliau gali pamatyti teatrą ,,Menas“, o prie jo Don Kichoto skulptūrą. Ji gana įspūdinga. Šis rimtas metalinis vyras ant rankos pradžioje laikė nuostabų mėlyną drugelį, bet jis kažkur vis dingdavo, kol buvo patupdytas metalinis drugelis. Norėtųsi tikėti, kad spalvingų sparnelių savininkas tiesiog nuskrisdavo, o ne kažkas jį nulauždavo...
Netoliese galima rasti kraštotyros muziejų. Jis įkurtas gimtajam kraštui tirti. Čia gali daug sužinoti apie Panevėžio istoriją ir dar dalyvauti įvairiose mokomosiose programose.
Tai pat Panevėžyje yra Lėlių vežimo teatras. Teatro kieme – skulptūra H. K. Andersenui. Tai rašytojas sukūręs daugybę pasakų, kurias žino viso pasaulio vaikai ir nemažai jų rodoma Lėlių vežimo teatre. O ir pats teatro pastatas tiek savo išore, tiek vidumi įdomus ir ypatingas. Tik nupasakoti sudėtinga, tad geriau imti ir pamatyti.
Paėjus toliau žvilgsnį patraukia Nevėžio senvagė. Tai nuostabus tvenkinys, kur pasivaikščiojimui nutiesti takai, sujungti tilteliais. Aplinką puošia margaspalviai gėlynai, bei įvairiausios skulptūros.
Nepatikėsi, Gabrieliau, yra net tokia skulptūra ant kurios stalo yra šaškių lenta ir aš su draugais, jei turime baltų ir geltonų centų keliaudami pro šalį vis stabtelime ir sužaidžiame partija kitą. Tai išties smagu.
Gabrieliui net akys sužibo, o aš vis nesilioviau:
- Užkopęs iš senvagės stačiais laiptais pamatysi Panevėžio įkūrėjo kunigaikščio Aleksandro skulptūrą, kuris išdidžiai žvelgia į kiekvieną miestietį ar miesto svečią. Rankose šis mūsų miestui ypač svarbus vyras laiko bažnyčią, todėl jis man visada atrodo toks stiprus.
- Koks įdomus ir gražus tas jūsų Panevėžys! - su neslepiamu susižavėjimu tarė mano naujasis draugas.
Staiga sučiurškė Gabrieliaus telefonas ir jis pasakė:
- Gaila bet man jau laikas namo.
Mes atsisveikinome ir Gabrielius nustraksėjo, bet žinau jo galvoje vis sukosi mintys apie nuostabųjį, jaukųjį, bei įdomųjį mano gimtąjį miestą Panevėžį.
Panevėžio ,,Saulėtekio“ progimnazijos
2b klasės mokinio Ąžuolo Šiukščiaus,
mokytoja Rasa Plėtienė
* * * * * *
Panevėžys – miestas, kuriame gyvenu
Aš jau nebe mažytė, naivi mergaitė. Aš jau suprantu, ką reiškia gimtinė, ką reiškia namai. Gyvenu šioje žemelėje jau dešimt metų. Ir paukšteliai kiekvieną pavasarį man apie tai primena, kai grįžta į savo gimtinę, į savo namus. Kaip jie čirškia, kaip jie džiaugiasi, smagu žiūrėti.
- Mamyte, koks buvo rytas Panevėžyje, kai aš gimiau?
- Gražus, šiltas vasaros rytas,- atsakė mama.
Atsisėdau savo kieme po rudenine obelimi ir susimąsčiau...
Kaip gera gyventi savoje gimtinėje, kur viskas pažįstama, viskas taip sava. Juk čia mano gimtasis miestas. Panevėžys - mamytės, tėvelio, brolio ir mano - mano šeimos gimtinė.
Kiekvieną rytą kelias į mokyklą toks saugus, toks trumpas. Atrodo, kad kiekvienas akmenukas pažįstamas. Traukinukas Laisvės aikštėje, kuriuo mėgau važinėtis, pravažiuoja veždamas mažesnius vaikučius. Senvagė, kurioje lesinau ir dar ilgai lesinsiu margaplunksnes antytes. Kelionės į lėlių vežimo teatrą savaitgaliais su broliuku ir mama. Laisvės aikštėje yra skulptūra. Mamytė pasakojo, kad tai Juozas Miltinis. Jis buvo teatro režisierius. Neseniai su klase buvome Panevėžio kraštotyros muziejuje. Smagu buvo išmokti lieti žvakes iš tikro vaško. Muziejuje gavome puikią progą pabandyti pagroti liaudies instrumentais, Buvo be galo smagu žiūrėti į savo draugus kaip visi buvo įsijautę į muzikantų vaidmenis.
Jau dešimt metų gyvenu savo gimtajame mieste Panevėžyje. Ir niekur nežadu iš jo išvykti. Panevėžys yra Aukštaitijos sostinė. Miestas įsikūręs šiaurės Lietuvoje. Panevėžiui šiemet sukako 509 metai. Tai penktas pagal dydį miestas Lietuvoje. Per Panevėžį teka upė Nevėžis, kuri labai puošia mūsų gimtąjį miestą.
Smagu matyti, kaip mano gimtasis miestas nuolat keičiasi ir vis gražėja. Gyventi čia labai gera, džiaugiuosi, kad čia gimiau.
Čia mano gimtinė,
Čia mano namai.
Man gera čia augti
Nes Panevėžį myliu aš labai.
Auksė Kazilionytė 4c kl. mokinė
Mokytoja Rita Baltmiškienė
Panevėžio ,,Vilties‘‘ pagrindinė mokykla
* * * * *
Panevėžys – teatrų miestas
Kartą atvyko meškiukas Rudnosiukas į Panevėžį. Jis buvo girdėjęs, kad šiame mieste labai daug teatrų. Čia vienintelis Europoje lėlių vežimo teatras, keliaujantis su vežimu po visą šalį ir rodantis vaikams spektaklius. Girdėjo meškutis ir apie garsų Miltinio vardo teatrą rodantį daug spektaklių suaugusiems. Šiame mieste yra ir muzikinis teatras kur vaidinami muzikiniai spektakliai dideliems ir mažiems. Bet Rudnosiukui buvo labai įdomu pamatyti vaikų teatro ,,Menas“ spektaklį.
Atkeliavęs į teatro kiemą meškutis čia pamatė keistą metalinę žmogystą, aplink kurio galvą skraidė drugiai. Teatro direktorius paaiškino, kad tai Donkichotas kovojantis su blogiu šiame mieste ir saugantis teatrą. Patiko meškučiui teatro kiemas ir išpuošta piešiniais menė .
Direktorius pasakė, kad po pusvalandžio prasidės spektaklis. Meškiukas apsidžiaugė ir laukė pradžios.
Sugužėjo į salę daug vaikų. Juos sukvietė teatro skambutis. Panevėžiečiai mėgsta šio teatro spektaklius. Jie linksmi ir pamokantys. Rudnosiukui patiko spektaklis.
- Linksma ir įdomu šiame mieste,- mąstė Rudnosiukas.
Laura Čirūnaitė, 4b klasė
,,Saulėtekio“ progimnazija
Mokyt.V.Pudrigailienė
* * * * *
Gražių žmonių karalystė
Gyveno karalystėje princesė Vanela. Jos tėtis buvo karalius. Paskelbė karalius darysiąs puotą.
Princesė norėjo gražiai sušukuoti savo plaukus. Ji girdėjo, kad Panevėžyje labai daug gerų kirpėjų. Princesė keliavo po kirpyklas ir ieškojo kur jai susišukuoti.
Vienur jai siūlė perdažyti plaukus, kitur supinti kasas... Bet labiausiai jai patiko vienoje kirpykloje, kur dirbo labai malonios ir mandagios kirpėjos. Jos sušukavo princesę labai gražiai. Princesė leido šiai kirpyklai pasivadinti jos vardu.
Daug Panevėžio merginų skubėjo į ,,Vanelos“ kirpyklą šukuotis ir grąžintis. Visose puotose princesė ir kitos panevėžietės buvo gražiausios. Ir garsėjo šis miestas šalyje, kaip gražiausių žmonių miestas.
Augustė Apalainytė, 4b klasė
,,Saulėtekio“ progimnazija
Mokyt. V.Pudrigailienė
* * * * *
Mano miestas rudenį
Mano gimtajame mieste Panevėžyje auga įvairūs, gražūs medžiai. O! Kokio grožio lapai! O dar gražiau kai lapai mirga saulėje. Į ką jie panašūs? Jie panašūs į drugelius. Kokios spalvos! Vienas geltonas, o kitas raudonas, oranžinis, margas... Netikit? Pasidairykite ir pamatysite po miestą sklandančius spalvotus drugelius.
Viešoji įstaiga Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos
3 a klasės mokinė Austėja Glušokaitė,
Mokyt. Danguolė Kepalienė
* * * * *
Rudenėlio melodija mano mieste
Kai einu savo gimtojo miesto Panevėžio gatvėmis, lapeliai šnara. Jie nusidažė geltona, raudona, oranžine, ruda spalva. Lapeliai vis krenta ir krenta.
Skamba mano mieste rudenėlio melodija. Kokia gi ta melodija? Rudenėlio melodiją sudaro lapelių šlamesys, rudens lietutis, vėjelis, krentantys kaštonai, vaikų čežinami lapeliai, išskrendančių paukščių giesmės... Taip gaunasi nuostabi „Rudenėlio melodija“, kuri skelbia rudenį mano gimtajame mieste.
Viešoji įstaiga Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos
3 a klasės mokinė Jogailė Glinskytė,
Mokyt. Danguolė Kepalienė
* * *
