Leonardas Gutauskas

Vėžio žirklės

Kitą kartą siuvėjas ėjo per lieptą. Beeidamas pametė žirkles, ir tos nuskendo į upės dugną. Kaip tik tenai vėžys upės plotį matavo. Žiūri – ogi žirklės beblizgančios. Paėmė kerėplius tas žirkles, prisitaisė prie šarvų ir liko patenkintas.
Turėdamas tokį gerą įnagį, vėžys greitu laiku išgarsėjo kaip puikus siuvėjas. Žuvys tik jam nešė drabužį sukirpti. Tiesa, įsismaginęs vėželis kartais ir žvejų tinklus sukarpo.
 

  Piešė Leonardas Gutauskas

Komentarai