Kelionė, tai kelionė. Visi jai ruošėsi, visi jos laukė. Simukas belūkuriuodamas taip išvargo, kad vos atsisėdęs į mašiną, užsnūdo. Pabudo jau  artėjant  prie žemėlapyje dešimtis kartų ieškoto miestelio. Įvažiavo į aukštumėlėn  kopiantį bažnytkaimį, dairėsi skelbime minėtos gatvės. O kadangi tų gatvių buvo tik penkios, tai ir klajoti ilgai nereikėjo. Sustojo prie medžio drožiniais  išpuoštos sodybos. Troba buvo ryškiai geltonai dažyta, o sodelyje  Titukas  bemat pastebėjo aptvarėlį. Jame ir kuitėsi trys juodi kamuoliukai su baltomis juostomis ant krūtinių ir kaktų. Nerangiai vienas  per  kitą rėplinėjo, dūko, vartaliojosi, o didžiulė ir tikrai įspūdinga mama, išsitiesusi ant žemės, akimis sekė mažylius...