Zenė Sadauskaitė

Šimtakojis batukus
Aunas, riša raištukus.
Šimtas kojų - šimtas batų,
Juos suvarstyt reikia metų!
Ko supyko dėdė vėjas?
Pučia, barasi piktai.
Staigiai čiupo už kepurės,
Dulkes kelia nelauktai.
Plačiau
Stovi tvirtas medis su storom šakom,
Žmonės žvelgia ir į pilį, ir miestą...
Milžinai karaliai su akim – sagom
Stebi mažą pirkią, spindulių apšviestą...
Vėjo lūpos
Smarkiai pūtė.
Suvirpėjęs po truputį
Atsiplėšiau ir skrendu...
Pavydėjau laisvės vėjui
Ir nupuoliau po padau!
