Zenė Sadauskaitė

 

Šimtakojis  batukus
Aunas, riša raištukus.
Šimtas kojų - šimtas batų,
Juos suvarstyt reikia metų!
 
 
Plačiau

Saulutė pakilo
Ir šviečia, ir šildo...
Lietutis nubėgo
Vaivorykštės tiltu.

 

 

 

Plačiau

Ko supyko dėdė vėjas?
Pučia, barasi piktai.
Staigiai čiupo už kepurės,
Dulkes kelia nelauktai.
 

 

 

Plačiau

Tipu tapu,
Tapu tipu...
Vaikšto meškinas
Tarp grybų.
 

 

 

Plačiau

Jau naktis per lauką plaukė.
Žiogas smuiką išsitraukė:
Brūkšt, parūkšt! – visi sukluso.
O mėnulis suko ūsą.
 

 

 

Plačiau

– Skruzdėlytė, skruzde,
Mano sese!
Už tave visam miške
Darbštesnės nerasi.
 

 

 

Plačiau

Rugsėjo takeliais
Rudens vedini
Subėgo į klasę
Vaikučiai linksmi.
 

 

 

Plačiau

Rangosi per žemę
Kirmė Kirmėlytė,
Iš paskos tursena
Broliai ir sesytės.
 

 

Plačiau

KALĖDINĖS MINTYS
LYG ŽVAIGŽDĖS ŠVIESIAUSIOS:
TAIP NORISI BŪT GERESNIU...
 

 

 

Plačiau

Stovi tvirtas medis su storom šakom,
Žmonės žvelgia ir į pilį, ir miestą...
Milžinai karaliai su akim – sagom
Stebi mažą pirkią, spindulių apšviestą...
 

Plačiau

Vėjo lūpos
Smarkiai pūtė.
Suvirpėjęs po truputį
Atsiplėšiau ir skrendu...
Pavydėjau laisvės vėjui
Ir nupuoliau po padau!
 

Plačiau

Kalėdų seneliai
Visi sugužėjo —
Kas rogėm važiavo,
Kas pėsti atėjo.
 

Plačiau