IR DRAUGUS Į BŪRĮ RENKA!
Z.Sadauskaitė "Ant žemės delno"
DEBESĖLIS
Vaikšto debesėlis
Vasarėlės tiltu,
Toks, kaip riešutėlis –
Man ant delno tilptų.
Mato jis laputę,
Mato mešką storą,
Kiškį ilgaausį
Ir ežiukų porą.
Balto debesėlio
Tolima kelionė,
Bet smagu keliaut jam
Virš gimtinės klonių.
O jau lapų, lapų! –
Kilimai gražiausi...
Tik jų nenupirksi,
Tako neišausi....
- - - - - - - - - - - - - - - -
Debesėlis plaukia:
Guru guru guru!..
Nori pamatyt jį?
Neužverk jam durų
Ar atverk jam langus,
Atlapok lig galo –
Baltas debesėlis
Atplasnos ant stalo...
ŠILO UOGOS
Ankstyvas rytas... Virš laukų
Šviesi saulutė kyla,
O aš su mamyte skubu
Uogaut į žalią šilą.
Pintinė uogų štai pilna –
Prisėdam pailsėti.
Mamos pakvimpa arbata
Ir sumuštiniai tėčio.
Saulutė kyla pamažu,
O šilas – pilnas juoko.
Čia gera ir čia taip gražu,
Ir pilnos saujos uogų!
ANT DEBESĖLIO
Vyt, vyt, vyt! – kregždutės
Dangų žirklėm karpo,
Pūko pagalvėlę
Pasiuva be vargo.
Aš ant debesėlio –
Strykt! – kol nesutemę
Noriu pamatyti
Iš padangių žemę.
Lietuva – mažytė
Ant žemelės delno,
Bet didžiulė – kopiant
Juozapinės kalnu!
LĖLĖS SAPNAI
Miega lėlė lovytėj –
Gražūs lėlės sapnai.
Draikos šviesios kasytės
Mano išpintos seniai.
Spindi žvaigždė virš namo...
Aš mintimis skrendu
Ten, kur lėlytė mano...
Ją aš danguj randu.
Piešė Alfreda Steponavičienė
Komentarai
Komentarai