Vieną gražų, saulėtą rytą danguje pasirodė mažas Debesėlis. Toks baltas baltas. Toks pūkuotas pūkuotas. Skraidė Debesėlis danguje, žiūrėdamas į didelius debesis, kurie praplaukdavo pro šalį. Grožėjosi miškais, ežerais, virš kurių praskrisdavo, su įdomumu stebėjo žmones. Debesėliui atrodė, kad jie žemėje kažką keisto ir nesuprantamo veikia. Debesėlis džiaugėsi kartu su vaikučiais, kurie linksmai dūko pievose. Linksminosi, kai vaikai žaidė slėpynes. Kaip smagu žiūrėti iš aukštai ir stebėti, kur kas slepiasi! Vienas berniukas pasislėpė serbentų krūme ir net pamiršo, kad jo ieško: tokios skanios buvo uogos!