IR DRAUGUS Į BŪRĮ RENKA!
Vėjo pamokėlės
Kartą buvo du vaikiukai,
Du vaikiukai, kaip vilkiukai !
Pešės, barės nuolatos,
Ir neklausė jie mamos!
Ir mamytė verkia, rauda
Jai širdelę, oi kaip skauda!
Pyksta vėjas ant vaikų,
Jei neklauso jie mamų!
- Ko gi tu niurzgi, vyruti?
Reik klausyti nors truputį!
Vėjas sūkuriais grasina,
Ir ant stogo lipt ketina.
Vėjas brazdina medžius,
Vėjas blaškos neramus....
Kaladėles išbarstei....
Traukinuką išardei!
Liūdi ištepta knygutė,
Verkia numesta duonutė!
Grindys purvinos, dėmėtos,
Švarai nebeliko vietos....
Visas cukrus išbarstytas,
Ąsotėlis sudaužytas!
Mašinėlės be ratukų,
Ir lėlytės be plaukiukų!
Ū-ū-ū, uūū, vėjas verkia ant stogų...
U-ūū, ūūū, šitaip elgtis negražu!
Mėtos, blaškosi žaisliukai,
Verkia net maži paukščiukai....
Tuoj sugrįš namo mamytė,
Reikia viską sutvarkyti!
Ūžia vėjas, kaip pašėlęs,
Pyksta, bilda ant stogų!
Nesitvarko,apsileidęs
Mūs Jonukas, negražu....
Nesitvarko ir Rasytė,
Oi, bėgėdė - ta sesytė....
Viską daro iš paskos,
Kaip Jonukas užgiedos!
Vėjas tinginius šokdino,
Ir ant medžio nuskraidino.....
- Neklausysit jūs mamos!
Taip ir liksit ant šakos!
Komentarai
Komentarai