Alma Viskontienė (Palanga)

Šunelių bėdos

Tėtis man nupirko šunį,
Pavadėlį jam rišu.
Ir prie jūros, per miškelį
Pasivaikščiot išeinu.

Sniegas tirpsta ir putoja,
Kelias verkia ir vaitoja.
O ant kelio, po sniegu
Kas ten daros? Net graudu....

,,Niekaliukai“ kaip gėlytės
Nebespėji tu dairytis!
Vos nuo vieno nulipau:
Šlept ant kito! Nugriuvau.

Kokia gėda! Kokia gėda
Juk gyvūnai to neėda!
Verkia Žemė ir gamta
Širdį drasko NETVARKA!

Kudlius susigėdęs žiūri
Ir nuleidžia akeles.
Kastuvėlį man pasiūlo
Dar maišelį jis atneš!

Mieli dėdės,
Netingėkit!
Sutvarkykit aikšteles!
Daug šiukšliadėžių sukalkit,
Ten ,,niekučiai’’ vietą ras.

Pasivaikščioti išėję,
Drąsiai žengsim takeliu.
Nusijuoksim Saulei, Vėjui
Ir Pavasariui kartu.

 

Komentarai