Žvaigždutės kelionė

Saulė kreipias į žvaigždutę:
„Pasakyki man, sesute,
Ar nebūtų tau smalsu,
Nusileisti prie vaikų,
Aplankyti mūs žemelę,
Ir praleisti ten dienelę?“
„O! Gerai tu sumąstei!
Įdomu tai jau tikrai!
Baigus savo darbą naktį,
Privalau aš ten nukakti!
Palydėki tu mane –
Bus abiem smagiau drauge!“
„Ne, mieloji, negaliu,
Dieną dirbti aš turiu!
Ir tikrai juk bepigu,
Po visų nakties darbų,
Tau pabūt viešnia visų –
Ir mažų, ir didelių!“
Jos pasitarė, nusprendė,
Šoks žvaigždutė iš padangės
Į žemelę mūsų mielą,
Ir praleis ten vieną dieną.
Kaip jūs manote, vaikai,
Kaip jai sekėsi žemai?
Sekės jai visai gerai:
Ir įdomiai, ir keistai...
Matė kalnus ir upes,
Sesę saulę ir gėles,
Mišką, ežerą, paukščius
Ir mažus gerus vaikus.
Pasibuvo, paviešėjo
Ir paprašė brolio vėjo:
„Nešk, mielasis, į namus,
Į jaukius dangaus skliautus.
Trūksta sesės man saulutės,
Ir mėnulio, ir žvaigždučių...
Man smagiausia danguje,
Šokti šokį naktyje...“

Komentarai

Atgal